Solinės, jungtinės ir kuratorinės

MONIKOS RADŽIŪNAITĖS PARODA „HYPERLINK“

/ /
Monikos Radžiūnaitės tapybos paroda yra apie tinklų atvėrimą, apie jungtis su istorija ir jos aidų išsikreipimą, apie daugiasluoksnį kultūros mišinį, mus pasiekiantį dabartimi. Tapybos kūriniuose esantys „hipersaitai“ žiūrovą veda į vaizdų kūno vidų, į platų informacinį organizmą. Menininkė […]

MIRA PODMANICKÁ (SK). „SIENA / THE WALL“

/ /
Slovakų menininkės Miros Podmanickos (g. 1981) kūrybinių interesų lauką apibrėžia erdvės suvokimo, analizės ir kūrimo formos. Menininkė istoriniuose pastatuose įsikūrusiose galerijose ir projektų erdvėse kuria įvietintas instaliacijas, taip įtarpindama kūrybą tarp skulptūros ir architektūros. Autorė domisi pastatų sienose […]

PETRO LINCEVIČIAUS PERSONALINĖ PARODA „GERIAUSIO BŪDO PAIEŠKOS PAKELTAM AKMENIUI PADĖTI“

/
Kūriniuose susipina kasdienybė, mane supanti aplinka, virtualaus informacijos srauto nuotrupos, konkrečių geografinių vietų – Šilavoto ir Rūdiškių apylinkių – patirtys. Pastarąjį aspektą būtų galima apibūdinti filotopijos sąvoka, kuri apibrėždama mąstymą, įsišaknijusį konkrečioje vietoje – gimtojoje žemėje – suteikia […]

Grupinė paroda „FIGŪRA 2020. PIEŠINYS / KŪRINYS“

/ /
Piešinį galima laikyti vienu seniausiu, kone pirmuoju, vaizduojamojo meno žanru žmonijos istorijoje. Archajiški, natūraliomis gamtos medžiagomis atlikti piešiniai urvuose žymėjo abstrahuotas žmogaus ir žvėrių figūras, kurios vystantis vaizduojamajam menui tobulėjo, o atradus perspektyvos ir kitus principus buvo perkeltos […]

EIMUČIO MARKŪNO PARODA „MIESTO SPALVINIS KODAS. JUODA, BALTA IR KITOS SPALVOS“

/ /
Ekspozicijoje pristatydamas daugiausia naujus kūrinius, Eimutis Markūnas projekto vientisumą išlaiko apsibėžtomis medijomis, kuriomis reflektuojamas miestas. Tai tapyba, piešiniai ir instaliacijos. Jose dominuoja ankstesnių ciklų spalvinės gairės, prisidedančios prie projekto raiškos integralumo. Menininko pasitelkiamas monochrominis koloritas atskiruose kūrinių grupėse […]
1 2 3 4 9