VII-oji Vilniaus keramikos meno bienalė

Bienalės vadovė:Agnė Šemberaitė
Koordinatoriai: Rūta Šipalytė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Evelina Juncienė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Solveiga Gutautė, Jurga Jasinskaitė, Valdas Pukevičius
Ekspozicijos autorė: Milena Pirštelienė
Bienalės organizatoriai:LDS galerija „Arka“
Parodos laikas:2022 11 11 - 12 10

Nesvarbu ką skaitytumėt ir kur keliautumėt, kokiomis kultūromis, menais ir mitologijomis besidomėtumėt – akmuo ir keramika yra visų upių ištakose. Panaši į akmenį, tačiau lengviau formuojama, keramika sukurta iš žemės, vandens, oro ir ugnies, tačiau nei vieno iš šių elementų pilnai nesunaikinama. Ji tūkstantmečiais slepiasi po giliais kultūriniais sluoksniais, o atrasta naujų kartų geba iliustruoti mums civilizacijos pradžios ir vystymosi istoriją.

Keramika liberali ir kosmopolitiška. Jos medžiagiškumas ir pritaikomumas panašus visuose pasaulio žemynuose, ankstyvųjų civilizacijų buityje ir ritualuose. Ten, kur negali būti naudojama žmogaus vaizdinių kalba, jo vidinis ar dvasinis pasaulis perteikiamas gamtos kūrinijos figūromis, ornamentais, tauriaisiais metalais ir akmenimis. Tačiau keramikos – kaip ir ankstyvojo rašto – ištakos, slypinčios alegoriškoje formos ir funkcijos kalboje, išlieka.

Neatsiejami nuo chemijos, medžiagų, glazūrų, oro ir ugnies reakcijų išmanymo, keramikai meno diskurse vis dažniau sugretinami su alchemikais. Nes kaip vieni, taip ir kiti kovoja su grožio, minties ir laiko ribotumu, bandant peržengti Žemės ar Kūrėjo apibrėžtas ir nepajudinamas formules.

VII-oji Vilniaus keramikos bienalė „(AL)chemija“ šiemet dėmesį skiria fizinei, cheminei ir metafizinei šios srities pusei. Atrodo, tarsi ši tema patiems keramikams turėtų būti kiek nuobodoka, tačiau kaip ir meilė ar neapykanta, gyvybė, laikas ir mirtis – ji universali, kompleksiška, o ir savo paslaptingumu niekada iki galo neįmenama.

Alchemija, scientia immutabilis, cheminių medžiagų tyrinėjimo kryptis, siekianti paprastus metalus paversti tauriaisias. Alchemija apipinta neįmanomybės šydu, už kurio vyksta dar ir kova su mirtimi. Bandydami įveikti ją, achemikai ieškojo būdų ne tik sukurti ilgaamžį auksą, bet ir medžiagas, padėsiančias išgydyti visas ligas, sustabdyti žmogaus senėjimo procesus. Nors visų šių metafizinių tikslų jiems nepavyko įgyvendinti, tam tikri atradimai prisidėjo prie chemijos mokslo.

Šiandieniniame pasaulyje menas niveliuojasi ir ieško būdų, kaip geriausiai apibūdinti tai, ką taip sunku išreikšti verbaline kalba. Būdama prigimtinai tarpdiscipliniška, keramika vis dažniau pritaikoma kitų sričių menininkų – tapytojų, skulptorių, fotografų, tarpsdiciplininkų, net muzikantų ar kino režisierių. Tačiau tam, kad įkūnytum savo mintį ar sunkiai žodžiais apibūdinamą jausmą, sukurtum ne tik kartotę, bet ir naujadarą, pirmiausia turi labai gerai išmanyti keramikos, kaip cheminės meno srities, procesus. Medžiagų ir degimų sąveikas. Niuansų įvairovę.

VII-osios Vilniaus keramikos bienalės ekspozicijoje pristatomi 45 keramikai – tai gerai žinomi Lietuvos ir užsienio meno lauko profesionalai, atskleidžiantys, kaip skirtingos kartos ir jų aplinka gali ne tik tolti vieni nuo kitų, bet ir sinerguoti. Vedami šių metų alchemijos temos bienalės menininkai ją interpretavo plačiai. Vieni savo kūriniuose daugiau pabrėžia mokslinius, technologinius, stilistinius eksperimentus; keramikos prigimties sudėtingumą ir medžiagiškumą. Jai būdingą tarpdiscipliną, o ir kaprizus, siekiant įgyvendinti keramikos sričiai ne visada pavaldžią meninę idėją. Kiti susitelkia į chemines ir alchemines transformacijas. Virsmo, kismo, takumo metaforą, bandant suvaldyti ne tik molį, porcelianą, akmens masę ar šamotą, bet ir įforminti laiką. Lietumi, vandeniu ar krauju mintančią bei jų dėka egzistuojančią gyvybę.

Susiliejimas, kitimas ir virsmas būdingas ne tik keramikos sričiai, bet ir aplinkai, kurioje gyvename. Paskutinė bienalės paroda, vykusi pirmaisiais pandemijos metais, dabar vyksta karo, humanistinės ir ekonominės krizės metu. Aplinkai jautrūs ir pastabūs menininkai atsigręžia ir į (AL), t.y. alternatyvų laiką. Tą, kuris laikinai, tačiau triuškinančiai sugriauna ramybės ir neliečiamumo iliuziją, priversdamas permąstyti savo vertybes, ribotumą, trapumą asmeninės bei globalios aplinkos kontekste.

Laikas trapus, galbūt dėl to taip stengiamės jo akimirką įamžinti. Monumentalusis simbolis išlieka, kai visa kita, kas žmogiška, sudula. Nuo Marijos Gimbutienės Senosios Europos skulptūrėlių, Kazakijos petroglifų ir Egipto hieroglifų, antikos, šumerų, Naskos, Navajo, Sibiro ar kitų tautų papuošalų… mūsų Žemės raukšlėse laikas matuojamas akmenimis ir uolienomis, o žmogaus istorija – iš žemės ar žemėje suformuota, išraižyta emocija ir mintimi.

Svarbia tradicija virtusi Vilniaus keramikos bienalė jau septintąjį kartą suburia Lietuvos keramikos profesionalus ir žiūrovus laiko permąstymui. Ilgai tūnojęs jausmas virsta mintimi. Mintis užgimsta žmogui. Protas ir rankos vėl kovoja su žeme, vandeniu, oru ir ugnimi… Keramikos forma, raižinys vėl ir vėl tampa liudininku – gamtos, žmogaus ir istorijos kismo monumentu.

Kamilė PirštelytėMenotyrininkė

Bienalės meno vadovė: Agnė Šemberaitė

Koordinatoriai: Rūta Šipalytė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Evelina Juncienė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Solveiga Gutautė, Jurga Jasinskaitė, Valdas Pukevičius

Bienalės atrankos komisija: Rita Mikučionytė, Monika Patuszyńska, Evelina Januškaitė, Rūta Šipalytė, Rytas Jakimavičius

Ekspozicijos autorė: Milena Pirštelienė

Organizatorius: LDS galerija „Arka“

Dizainas: Mantas Ramanauskas

Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

Partneriai: Vilniaus dailės akademija, UAB „Vilniaus dailė“, Lenkijos institutas Vilniuje, UAB „Brasa“, UAB „Domus Maria“.

Laureatai

7-osios Vilniaus keramikos meno bienalės atidarymo metu buvo paskelbti šių metų projekto laureatai, kuriuos įvertino tarptautinė penkių narių komisija: menotyrininkės Rita Mikučionytė ir Evelina Januškaitė, menininkės Monika Patuszynska (Lenkija) ir Rūta Šipalytė bei keramikos profesorius Rytas Jakimavičius. Anot bienalės meno vadovės Agnės Šemberaitės, šie įvertinimai Lietuvos keramikų bendruomenėje yra bene prestižiskiausi.

  • 1-oji vieta, prof. Liudviko Strolio premija – Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė
  • 2 vieta – Jurgita Jasinskaitė
  • 3 vieta – Remigijus Sederevičius

Komisija dar penkis autorius įvertino diplomais:

  • Už filosofinį ir vizualinį gylį – Milena Pirštelienė
  • Už temos įprasminimo ir kūrybinio virsmo sintezę – Agnė Šemberaitė
  • Už įtaigų keramikos formų monumentalumą – Laimutė Matijošaitytė-Martinkienė
  • Už konceptualų universalių temų permąstymą – Mingailė Mikelėnaitė
  • Už subtilų medžiagiškumo išskleidimą – Agnė Kondrataitė

Pagrindinio prizo laimėtoją renginio metu paskelbė praėjusios bienalės 1-osios vietos laureatė Rūta Šipalytė, kurios personalinė paroda „Patirčių salos“ lydi šių metų projektą, ir simboliškai perdavė estafetę po dvejų metų surengti solo parodą Daliai Laučkaitei-Jakimavičienei greta 8-osios Vilniaus keramikos bienalės.

Visos trys prizinės bienalės vietos apdovanotos pinigine, UAB „Vilniaus dailė“ skirta premija.