Lietuvos nacionalinis paviljonas Prahos kvadrienalėje 2023

Exhibition "Theatre Navigation. What’s Out There?"

Autorės / Authors:Sigita Šimkūnaitė, Julija Skuratova, Neringa Keršulytė, Birutė Ukrinaitė, Barbora Šulniūtė, Laura Luišaitytė
Meno vadovė / Art director:Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė
Koordinatorės / Coordinators:Evelina Januškaitė, Monika Valatkaitė
Ekspozicijos architektė / Architect of the exhibiton:Sigita Šimkūnaitė
Audiovizualinių pristatymų montavimas / Editors of audiovisual presentations:Agnė Marcinkevičiūtė, Vilmantas Žumbys, Martynas Norvaišas
Dizainas / Design: Hands on Press
Produkcija / Production: MB "Set Factory"

– Scroll down for English –

Šių metų birželio 8-18 dienomis, Čekijoje vyks 15-oji Prahos kvadrienalė (PQ23). PQ yra didžiausias pasaulyje scenografijos bei teatro architektūros ir dizaino forumas, Kafkos mieste vykstantis nuo 1967 m. Šiųmetėje kvadrienalės dešimtyje programų pristatoma daugiau nei 250 meno kūrinių, pradedant scenografiniais modeliais, multisensorinėmis instaliacijomis, sceniniais artefaktais ir kostiumais, interaktyviais ir prie vietos pritaikomais spektakliais ir baigiant spektaklių architektūros ar erdvės konceptais. Nacionalinių paviljonų kontekste Lietuvą atstovaus šešių scenografių – Sigitos Šimkūnaitės, Julijos Skuratovos, Neringos Keršulytės, Birutės Ukrinaitės, Barboros Šulniūtės ir Lauros Luišaitytės – kūrybos apžvalga, kuruojama projekto meno vadovės – menotyrininkės Raimondos Bitinaitės-Širvinskienės.

Dalis paviljono ekspozicijos Lietuvos žiūrovams jau pažįstama iš praėjusiais metais galerijoje „Arka“ vykusios scenografijos parodos, kuri buvo pasirengimo dalyvauti Prahos kvadrienalėje (PQ23) įžanga. Lietuvos nacionalinio paviljono sumanymas vystėsi atsispiriant nuo PQ23 pasiūlytos temos „Retas“ (angl. Rare), kuri siejama su pandemijos metu atsiradusiu pavojumi prarasti gyvą fizinį teatrą, kai jo praktika praretėjo ar dėl savo grupinių susibūrimų specifikos tapo komplikuota. Todėl paviljono ekspozicija referuoja besiformuojančią tradiciją spektaklius perkelti iš scenos į lauką, kur atviros performatyvios erdvės neriboja žiūrovų srauto, jų dalyvavimo spektaklyje, leidžia pasirinkti stebėjimo vietą, išlaikyti atstumą ir pažvelgti į pasakojimą per gamtos prizmę. Šios aplinkybės lėmė, kad gamtos motyvai ir mitologiniai siužetai tapo pagrindine parodos ašimi, siekiančia skleisti atvirą teatrą laisvai migruojančiame pasaulyje.

TEATRO NAVIGACIJA. KAS TEN. Atidarymas. Nuotr.: Giedrius Akelis

TEATRO NAVIGACIJA. KAS TEN. Nuotr.: Giedrius Akelis

Svarstant nūdienos žmonijos ar tautos išlikimo klausimus, buvo atsigręžta į spektaklio Kuršių nerijoje „Laikas nė(e)rimui“ motyvą – archajinį baltų ženklą, simbolinę Pasaulio medžio, jungiančio Visatos dalis, formą – krikštą. Krikštas, kuris susiformavo iš pirmųjų baltų apeigų, turi ir kitų reikšmių: tai ir antkapinis paminklas, ir sakramentas nuplaunant nuodėmes, priimant naują tikėjimą. Plati simbolio reikšmė leidžia jungti laiko ir erdvės aspektus parodoje, sakralizuoja kūrybos procesą, atskleidžia pagarbą praeičiai, atminties reikšmę ateičiai ir grėsmių provokuojamą mirusio pasaulio ateities viziją. Pasitelkus pripažintus kūrėjus, architektus bei inžinierius, kuriama homogeninė scenografijos kompozicija, ženklinanti menininkų reakciją į grėsmingus dabarties įvykius. Lietuvos ekspozicijoje ateities teatras ir pasaulis pristatomas kaip atviras įvairioms kultūroms, idėjoms, kūrybos formoms, suartinantis skirtingus pasaulius, padedantis išsaugoti kūrybą ir žmogiškumą. Prasidėjęs tarsi pandemijos refleksija, šis sumanymas šiandienos fone atrodo kaip niekad aktualus.

Skulptūrinė krikštų kompozicija išplečiama pasitelkiant pastarųjų ketverių metų laikotarpiu atvirai erdvei sukurtų septynių spektaklių videodokumentacijas. Įrašuose žiūrovas gali stebėti skirtingų – Vilniaus mažojo, „Lėlės“, Klaipėdos muzikinio, Panevežio Juozo Miltinio ir Šeiko šokio – teatrų prisitaikymą prie naujų egzistencijos sąlygų, kurios kartu transformuoja ir scenos meno pratikas.

Paviljoną remia: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Partneriai: Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Šeiko šokio teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, LRT.

Prisidėkite prie kultūros ir paremkite projektą!

Skirti paramą

Exhibition „Theatre Navigation. What’s Out There?“

The idea of the exhibition „Theatre Navigation. What’s Out There?“ corresponds to the main theme of Prague Quadrennial 2023 exhibition – RARE – focusing on the current issues, when, after the onset of the pandemic and limiting the possibility of physically visiting live theatre, a risk of losing it emerged. Artists were then invited to use their “rare” imagination and creativity to help people imagine what the world and theatre could look like in the future after the pandemic was over.

Looking at the current Lithuanian theatre, one can notice that a phenomenon of creating theatre in various open spaces in Lithuania started to become popular since the time of the pandemic, after finding refuge in nature, when areas of the Lithuanian region were newly discovered. In recent years, a developing tradition has been observed – to move performances from theatre stage to open spaces, to nature, where the flow of spectators, their participation in the performance are not restricted, where they are allowed to choose
the place for watching, and where it is easier to keep a distance. This was exactly the idea behind the presentation of the national exposition at Prague Quadrennial.

By continuously discovering new theatre spaces, theatre practice is being expanded, theatricality is also rediscovered – it balances between mysticism and reality and is being created from myths and historical stories, which became the basis of the exposition of Lithuanian national scenography.

Theatrical works based on mythology and natural motifs have also determined the choice of performances – the Lithuanian national exhibition at Prague Quadrennial 2023 consists of a scenographic composition that includes the works of art of the Lithuanian theatre of the last four years and unites the most productive Lithuanian theatre artists. Neringa Keršulytė, Laura Luišaitytė, Julija Skuratova, Sigita Šimkūnaitė, Barbora Šulniūtė and Birutė Ukrinaitė are artists of several generations and different genres of theatre art representing contemporary Lithuanian scenography, distinguished by their unique, original style and creating performances for various audience groups. With the productivity and recognition of their work and the abundance of awards at international and Lithuanian theatre festivals, these scenographers are gradually changing the concept of this profession as a masculine one. The authors participating in the project seek to find out how conflicting worlds can be brought together, and try to consolidate their truths through creative collaboration.