Penktoji respublikinė tekstilės bienalė „Aš mano man“ skirta menininko egzistencijos išskirtinumo problematikai. Parodoje dalyvaujantys menininkai gilinasi į individualumo ir individualizmo sąsajas, unikalumo ir banalybės skirtį, atskleidžia savo patirtis, gvildendami ribinių situacijų, praeities ir dabarties, estetinių pažiūrų reikšmę asmeninėje kūryboje. Jie bando atsakyti į klausimą – kas yra individualybė: tuščias popieriaus lapas, kuriame ženklus įspaudžia stipriausi išgyvenimai ir emocijos, padarydami, anot Johno Locke‘o, žmogų veidrodiniu aplinkos atspindžiu, ar prigimtis, šeima, tradicijos, religija? Menininkai patvirtina, kad šiuolaikiniame mene savo išskirtinumą galima deklaruoti labai įvairiais būdais – netradicine laikysena, naujomis technologijomis ir etninio savitumo požymiais, pasitelkiant tradicinę, inovatyvią ir tarpdalykinio meno raišką.