Spalio 20 d., penktadienį, 18 val. (opening of the exhibition – 20^th October, Friday, at 6 PM) kviečiame į grupinės šiuolaikinio Baltijos šalių meno parodos „Emociniai vietovaizdžiai“ atidarymą. Parodoje dalyvauja talentingi, tarptautinį pripažinimą pelnę menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Įsivaizduojant šiandieninio pasaulio kraštovaizdį, vaizdas panašus į biblinį: ligos mutuoja ir plečiasi į pandemijas, potvyniai ir gaisrai niokoja miestus ir miškus, tautos nyksta dėl karų, migracijos bangos išsklaido šeimas, skatina izoliaciją ir depresiją. Visuomenės neurozės auga, sukurdamos palankią terpę vystytis magiškam mąstymui, kuris, nors ir praturtina mūsų požiūrį į pasaulį, tuo pačiu gali skleisti tamsą ir baimę. Paroda „Emociniai vietovaizdžiai“ konstruojama kaip magiškas, regimas ir patiriamas, nors ir kiek apokaliptinis dabarties pasaulio atlasas, kuriame menininkai artikuliuoja savo emociškai juntamus peizažus, kurie, perfrazuojant Björk dainą „Jóga“, „pastūmėjo juos pačius į nepaprastąją padėtį“.

Istoriškai formavosi daug svarbių akademinių tyrimų ir socialinių judėjimų, kurie sudarė sąlygas žmonių sąmonei keistis iš antropocentrinės į ekocentrinę, įgyti daugiau žinių apie planetą, kurioje gyvename, bei tapti labiau empatiškomis būtybėmis. Tačiau vienas pamatinis dalykas lieka nepakitęs – mūsų pasaulio patyrimas išlieka labai žmogiškas. Išmokstame klausytis, matyti ir netgi judėti kaip likusi biomasė – mes net galime tapti kalnu bet viduje, vis dar esame žmonės, turintys atskirus biologiškai, istoriškai ir socialiai susiformavusius sluoksnius ir sudėtingus emocinius pasaulius. Tai nereiškia, kad kiekviena patirtis ar mokymasis negali performuoti mūsų minčių ir pojūčių peizažų. Šis peizažas gali virsti triukšmingu ir perpildytu miestovaizdžiu, gali tapti sodriu mišku ar slėniu. Gali virsti ir bekrašte dykuma mintims ar ankštu ir dulkėtu kambariu su bloga ventiliacija. Mūsų emocinio pasaulio turtingumas leidžia šiems vietovaizdžiams plėstis ir slysti paviršiais žemyn ir kilti į dangų, pabėgti iš atmosferos ar nerti gilyn į mikroorganizmų terpę.

When imagining the landscape of the contemporary world, the images that appear are profoundly biblical: Plagues mutating and expanding into pandemics, floods and fires consuming cities and forests, nations devastated by war and waves of migration splitting families apart while triggering territorial and national disputes all in one. Societal neuroses are on the rise, creating a fruitful environment for magical thinking that broadens and enriches our view of the world, yet which can just as well spread darkness and fear. Emotional Landscapes is an attempt to draw an imaginative atlas of the world today, examining the landscape we both see and feel right now. It is a canvas on which artists invited from across the Baltics reveal their own emotionally and personally felt landscapes – landscapes that, to paraphrase Björk’s song Jóga, have pushed them up to their own state of emergency.

Throughout history, different academic studies and social movements have helped shift the human perspective from the anthropocentric to the ecocentric, in the process gifting us deeper knowledge of the planet we inhabit as well as teaching us to be more empathetic and humble beings. Nevertheless, one thing unchanged is that our experience of the world (as informed as it might be) remains very much human experience. We might learn to listen, see and maybe even move like the rest of the biomass – we might even become a mountain – but inside, we are still humans, with distinct biomaterial, historically and socially determined layers and complex emotional worlds. That does not mean that each experience and learning cannot reshape the landscape our minds and senses inhabit. That landscape can turn into a loud and busy cityscape or lush forests and valleys. It can become a vast desert with endless space for thought or a cramped room overfilled with clutter, dust and bad ventilation. The richness of our emotional lives allows our landscapes to expand and travel from surface to sky or underground, escape the planet’s atmosphere or dive deep into the world of microorganisms.

Pastarieji metai buvo ypač seisminiai, metaforiškai kalbant – smarkiai pasislinko mūsų vidinės tektoninės plokštės. Tai matyti iš to, kaip visuomenė keičia savo vertybes, kaip politikai priima sprendimus ir kaip kultūros kuria naujas ar skolinasi senas mitologijas. Svarbūs vizionieriai, jautriai skenuojantys ir sugeriantys besikeičiantį pasaulį, yra menininkai. Per savo emocinį apdorojimą jie gali ištirti, perkelti į fizinį pasaulį bei parodyti pačius magiškiausius ir apokaliptiškiausius vietovaizdžius.

Manoma, kad Baltijos šalių gyventojai turi ypatingai stiprų emocinį ryšį su gamta, ir nors tai labai stereotipinis požiūris į šio regiono visuomenę, jame yra tiesos. Tam tikra prasme tai taip užkoduota mūsų tapatybėje, kad net tautinis pabudimas sovietinės okupacijos metais pirmiausia kilo iš aplinkosauginio judėjimo. Daugelis menininkų dirba su gamtos ir kraštovaizdžio elementais kaip pagrindine tema, bet dar daugiau yra tokių, kurie pasitelkia vietovaizdžio idėją kaip meninės kalbos dalį, siekdami išreikšti savo politinę ar socialinę poziciją, pasakoti emocijomis išreiškiamas asmenines istorijas.

Paroda reprezentuoja kruopščiai atrinktą kiekvieno menininko individualių emocinių peizažų kolekciją, įsiliejančią į vieną kolektyvinį kraštovaizdį, atvirą žingeidžiam kritiškai mąstančio žiūrovo žvilgsniui.

The last years have been particularly seismic, fundamentally shifting our inner tectonic plates. This is seen in the way society transforms its values and in how politicians make decisions and cultures create new or appropriate old mythologies. Amidst these geological movements, artists – who sensitively scan and absorb the changes – are ever more important. Through their own emotional processing filters, they explore and bring to the physical world the most magical of as well as apocalyptic landscapes – landscapes that remind us of political, cultural and ecological atlases, digitally altered metaverses, personal family trees and collections of fragmented and sentimental memories.

It is a cliché to say that Baltic people have a strong emotional bond with nature, but this cliche has some truth to it. This bond is so deeply encoded in our identity that even the national awakenings during the soviet occupation seemed to first emerge from the environmental movement. Many artists work with elements of nature and landscape as their main subject, but most interesting are those who implement the idea of the landscape as a part of their artistic language to tell personal stories or express their political or social stance. In the Arka Gallery, these different practices and perspectives are gathered together and spread through the labyrinthine rooms to jointly create a single collective emotional landscape.

Apie kuratorę. Šelda Puķīte (LV) yra kuratorė, leidėja ir tyrėja, gyvenanti Estijoje. Ji studijavo meno istoriją Latvijos dailės akademijoje, kur įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Š. Puķīte dirbo prie kelių tarptautinių parodų projektų ir meno mugių stendų, kuravo edukacines programas, kūrė meno festivalių katalogus, toliau dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose, rašo recenzijas ir esė Baltijos šalių spaudai. Ji bendradarbiavo su tokiomis institucijomis kaip Latvijos nacionalinis meno muziejus, Latvijos šiuolaikinio meno centras, Rygos fotografijos bienalė, Tartu meno namai ir Tartu meno muziejus. Nuo 2020 m. Puķīte dirba ,,Kogo“ galerijoje (Tartu) tarptautinių projektų vadove ir parodų kuratore. 2021 m. kartu su kitais Latvijos meno kuratoriais ir kritikais ji įkūrė kultūros instituciją „Wunder Kombinat“, kuri 2022 m. pradėjo leisti kasmetinį meno leidinį ,,WunderKombināts. Latvijos meno metraštis”, taip pat rengti kitus meno projektus.

Parodos partneriai: Kogo Gallery (Tartu), Wunder Kombinat (Ryga)

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Estijos kultūros ministerijos užsienio fondas, Estijos kultūros fondas, Valstybinis kultūrinio kapitalo fondas Latvijoje.

Kuratorė: Šelda Puķīte.

Produkcija ir administravimas: Evelina Januškaitė, Stella Mõttus.
Komunikacija: Karin Kahre, Kristlyn Liier, Deva Bartninkaitė.
Instaliavimas: Marius Ladyga, Tomas Meleška, Artūras Meškauskas.
Dizainas: Aleksandra Samuļenkova, Lukas Stanionis.
Vertimas: Refiner Translations.

About the curator:

Šelda Puķīte is a Latvian curator, publisher and researcher living in Estonia. She studied art history at the Art Academy of Latvia, receiving both bachelor’s and master’s degrees. Puķīte has worked on several international exhibition projects and art fair stands, curated educational programs, created catalogues for art festivals and continues to participate in international conferences and symposiums as well as writing reviews and essays for the Baltic press. She has collaborated with institutions such as the Latvian National Museum of Art, the Latvian Centre for Contemporary Art, Riga Photography Biennial, Tartu Art House and Tartu Art Museum. Since 2020, Puķīte has been working at Kogo Gallery (Tartu) as their international project manager and exhibition curator. In 2021, together with other Latvian art curators and critics, she founded the cultural institution Wunder Kombinat, which in 2022 began issuing the yearly art publication WunderKombināts. Latvian Art Yearbook as well as producing other art projects.

Partners: Kogo Gallery (Tartu) and Wunder Kombinat (Riga)

The exhibition is funded by Lithuanian Council for Culture, Lithuanian Artists’ Association, the Ministry of Culture of Estonia from the fund Estonian Culture Abroad, the Cultural Endowment of Estonia and the State Culture Capital Foundation of Latvia.

Curator: Šelda Puķīte.
Production and administration: Evelina Januškaitė, Stella Mõttus.
Communication: Karin Kahre, Kristlyn Liier, Deva Bartninkaitė.
Installation: Marius Ladyga, Tomas Meleška, Artūras Meškauskas.
Graphic design: Aleksandra Samuļenkova, Lukas Stanionis.
Translation and language editing: Refiner Translations.