Medijų meno projektas „Stereoscopus“

Parodos autoriai: Jokūbas Čižikas, Matas Drukteinis, Vygintas Orlovas, Roberto Becerra, Lauryna Narkevičiūtė, Andrius Šiurys, Demetrio Castelluci
Laikas:2022 02 11 – 03 26

Vasario 11 – kovo 26 d. LDS galerijoje „Arka“ veikė medijų meno projekto „Stereoscopus“ to paties pavadinimo paroda, kuri pristatė 7 kūrėjų instaliacijas, kuriomus buvo svarstomas erdvės ir garso santykis.

The project Stereoscopus in the same title enxhibition presented creators who explore sound as a medium and form of expression, sound experience and its influence on the perception of space, the noise and acoustics of the environment or bodies, the nature and “spatiality” of sound, the vibrations of video and sound, and so on.

Participants: Jokūbas Čižikas, Matas Drukteinis, Vygintas Orlovas, Roberto Beccera, Lauryna Narkevičiūtė, Andrius Šiurys, Demetrio Castellucci.

Jokūbas Čižikas

Techniseptic

Konduktorius naudoja sąmonės būsenas keičiančias garsines struktūras, nagrinėja įvairius fenomenus supančius kūną, naudojant ritmus sklindančius iš žmogaus organų, tokių kaip širdis, smegenys ir plaučiai.

Širdies magnetinis laukas yra pats galingiausias kūno gaminamas ritminis laukas, kuris ne tik apgaubia kiekvieną kūno ląstelę, bet tuo pačiu išsitęsia į visas erdvės puses aplink mus.

Tuo pačiu, smegenų bangos yra matuojamos turinčios stiprius elektromagnetinius ir akustinius signalus, kurie keliauja per neurosinapses smegenyse.

Išorinių laukų spinduliuotės, tokios kaip naujųjų komunikacinių technologijų elektromagnetinė radiacija, triukšmo tarša urbanistinėje aplinkoje bei mechaninės vibracijos, daro įtaką žmogaus kūnui ir sąmonei. Tuo metu, kai yra apsinuodyjama elektromegnetinė tarša, radiacija, mikrobangų ginkluote, šiuolaikiniame technologijų pasaulyje, kūno organai keičia savo elgseną, vidiniai biologiniai ritmai išbalansuojami įvairias būdais.

Smegenų bangos, kurios pernešinėja elektrinius impulsus ir parametrus, kurie nustato žmogaus sveikatą, yra pajungiamos per kompiuteriją ir sensoriką, kurios sukelia aritminę elgseną, elektroninę apatiją. Tarp dažnai nepastebimų problemų, kurias sukelia šiuolaikinės sistemos, yra elektromegnetinė tarša, kuri ginčitynai yra dar labiau grąsinanti nei klimato kaita.

Elektromagnetinės taršos grėsmės gali būti įvairios. Tai gali būti elektrinės, gaisro, biologinės grėsmės, DNR fragmentacija. Įelektrinti objektai, nematomo pasaulio laukai ir kūnai tarpusavyje sąntykiauja ir kuria išnyrančius pavidalus, judesius, raštus ir virš-jutiminius fenomenus.

Pareidolija yra sensorinis reiškinys, kai smegenys atpažįsta objektą, raštą, garsą ar reikšmę, kur jos nėra. Atsitiktinis veidų matymas debesyse, balsų girdėjimas statiniame triukšme.

Šiame projekte išvardinti elementai sintezuojasi tarpusavyje ir sukuria pasąmonines asociacijas ir formas. Tai duoda kelią suabstraktintam mąstymo procesui, kuriame vidiniai procesai ieško ir kuria sąsajas su atpažįstama aplinka.

Techniseptic naudoja garso terapijos praktikas, erdvės ir kūno skanavimą, norint atrasti sąsajas ir dinamiką tarp atmosferinio toksiškumo ir sveikatingumo.

Šio albumo kompozicijos yra kaip medicininiai garsovaizdžiai, atliekami seanso sesijos pavidalu, skenuodami ir ieškodami sutampančių ir tarpininkaujančių vidinių kūno parametrų ir išorinių stimuliacijų, minčių ir bevielių perdavimų, nuotaikos, kvėpavimo ir pulsuojančių elektroninių prietaisų.

Koks jausmas yra girdėti mintis einančias per kitus objektus?

Koks gali būti pomirtinio pasaulio skambesys?

Įvairios kultūrinės tradicijos, religijos ir institucijos per istoriją naudojusios apeigas, metodus ir dažnius, siekė daryti įtaką žmogui skirtingomis formomis. Nuo įvairiausių kunigų, žiniuonių ir šamanų aplink pasaulį naudojančių giesmes gydyti, transcenduoti ir numatyti ateitį, iki šiuolaikinių pamokslautojų. hipnotizuojančių žiūrovus per masines medijas, ir naujųjų karinių technologijų, naudojančių agresyvius garsinius ginklus kontroliuoti minioms, galinčių transliuoti balsus šalia žmonių ausų.

Mokslininkai sėkmingai analizuoja kaip vienuoliai ir atletai įeina į „tėkmės būseną” ir tranzinius būvius pakeičiant savo smegenų ir širdies dažnius.

Naujos biometrinės replikacijos technikos surinkinėja sveikatos duomenis, mokosi klonuoti balsą, širdies darbą, smegenų ritmiką, sapnus, ir apdirbusi juos maitina atgal naudotojui, sukuriant daugiasluoksnes humanoidines aplinkybes šiuolaikinėje visuomenėje.

Būdas, kuriuo komunizmas ir Sovietų Sąjungos idėjos manifestavosi istoriniame kontekste Lietuvoje, buvo paveiktas pirmosios techno-religijos, Rusiško kosmizmo.

Iškilęs ankstyvajam 20-ajam amžiuje, kosmizmas turėjo stiprią ideologinę ir estetinę išraišką.

Kasdieniniai objektai Lietuvoje ir visoje Sovietų visuomenėje buvo pristatomi kaip transcendentiniai ir transhumaniški; išradimai ir pasiekimai buvo iliustruojami mechanizmais, kurie neturėjo nieko bendro tarpusavyje, ir dizainas buvo valdomas „šventos visatos geometrijos“ perkrautos dvasiškumu. Žmonėms buvo siūloma mintimis išvystyti asmeninį „kosminį“ santykį su savo kasdieniais įrankiais, taip duodant jiems ritualinį panaudojimą. (Dulkių siurblys pavadintas Saturno planeta, skaidrių projektorius Sputnik.)

Tuo tarpu technologijos ir ritualo santykis vakarų pasaulyje buvo paremtas techno-metafizika ir funkcionavo iš esmės kaip šou, sukuriant efemerinius efektus.

Scientologija ir panašios institucijos naudojo ir iki šiol naudoja technologijas suspenduoti subjektą dvejuose būsenose: tikėjimas-laukimas ir nušvitimas-gyjimas. Naujosios kartos judėjimai kelia kitus neįprastus klausimus: ar bevielė elektra kadanors gali būti panaudota gydymui? Kaip mūsų suvokimą veikia kiekvieną sekundę per kūnus tekančios kosminės energijos? Kaip išsivalyti save išoriniais dažniais, naudojant intrumentus, energetinius objektus ar mintis?

The conductor employs mind-altering sonic structures using the rhythms emanating from organs of the human body, such as the heart and brain, exploring various phenomena surrounding the body and psyche.

The heart’s magnetic field, which is the strongest rhythmic field produced by the human body, not only envelops every cell of the body, but also extends out in all directions into the space around us. In relation, brainwaves are measured to have strong electromagnetic and acoustic signal properties which are running through neuro synapses in the brain.

The impact of external fields, such as electromagnetic radiation of new communication technologies and noise pollution in urban areas, mechanical vibrations, all have influence on the human body and perception. While being exposed to electromagnetic pollution, radiation, microwave weaponry in our current technological world, the human organs change their patterns, the biological rhythms are being affected in multiple ways.

The brainwaves which carry the conditions to human health, are getting tapped into by technology, causing arrhythmic behaviour and electronic apathy. Often overlooked problems of contemporary technologies are hazards of electromagnetic pollution, arguably more threatening than climate change.

Hazards from Electromagnetic pollution (or EMF pollution) can be in various forms. It can be electrical hazards, fire hazards, biological hazards and DNA fragmentation. The invisible world of electrified objects, fields and bodies interact and create emerging movements, patterns and super-sensory phenomena.

Pareidolia is a phenomenon when the brain recognises an object, pattern, sound or meaning where there is none. Seeing faces in clouds, hearing voices in the static noise. In this case study, the aforementioned elements interact together and create subliminal associations and shapes. It follows to become an abstracted emergent thought process, internal patterns are seeking relation with recognised surroundings.

Techniseptic is using sound therapy practices, field and body scanning in order to bridge the atmospheric toxicity and healing. The compositions are like medicinal soundscapes, performed as a séanse session. Scanning for synchronicities in and between coexisting internal bodily parameters and external stimuli, thoughts and wireless transmissions, mood, breathing and oscillating electronic devices.

What is it like to be hearing a thought going though another object?

Or perhaps even what is the sound of the afterlife?

A variety of traditions, religions and institutions throughout history were using frequencies and methods to affect the human in various forms. From different kinds of priests and shamans around the world using chants to heal, foresee and transcend, to current new age preachers hypnotising the viewer through mass media and new military technologies using destructive frequency methods to crowd control and invisibly implant voices into people’s heads at a distance. Scientists succesfully analysing monks and athletes getting into “flow states” and trance like conditions by changing their brainwaves and heart rhythms. New biometrical replication techniques taking health samples and learning to clone voice, heart rate, brain patterns and dreams, then feeding back into the subject, create multi-layered humanoid conditions in contemporary society.

The way that communism and ideas of the Soviet Union manifested in the historical context of Lithuania was influenced by the first techno-religion, Russian cosmism. Emerging in the early 20th century, it had a strong ideological and aesthetic expression. Everyday objects were presented to Lithuania and the rest of Soviet society as transcendental and transhuman; inventions were illustrated with mechanisms that had nothing to do with them; and design was ruled by the “sacred geometry of Universe”, saturated with spirituality.

A person was allowed to develop an individual “cosmic” relation to everyday tools, thus giving them a ritual use. (Vacuum cleaner as planet Saturn, slide projector as Sputnik.)

In the meantime, the relationship between technology and ritual in the Western world was based on techno-metaphysics and functioned essentially as a show, producing short-term, ephemeral effects. Scientology and similar institutions used technology to suspend their subject in the state of belief-waiting and enlightenment-healing. The new age movements asking uncanny questions like: can wireless electricity start healing pain someday? What all the cosmic energies floating through bodies everyday do to human perception? How to detoxify your self via external frequencies using minds, stones, instruments?

Matas Drukteinis

Labirintas / Labyrinth

Patyrimine instaliacija aktualizuojamas santykis tarp miesto kaip kolektyvinio darinio, civilizacinės pažangos archetipo, ir žmogaus – ląstelės, balansuojančios tarp individualumo ir visumos. Nors miestą kuria patys žmonės, esame ne ką mažiau ir nuo jo priklausomi. Svarstome, ar mes labiau veikiame aplinką, ar ji mus? Kūrinyje susilieja dvi dimensijos – vizualinė ir garsinė – kuriomis ryškiausiai patiriame miestą. Čia jungiamas futuristiškas, galbūt kiek distopiškas urbanistikos įvaizdis, kurį atskleidžia liuminescencinių šviesų labirintas, ir gyvybingas žmogiškasis pradas – atsitiktiniai, atmintyje įsirėžę netikėti kasdienės aplinkos garsai bei juos sukeliantys objektai. Išėjimo iš labirinto paieška tampa punktyrine kelione po galerijos architektūrinį-urbanistinį-sociokultūrinį arealą, kartu apmąstant savo asmeninį santykį su miesto kontekstais. Šioje kelionėje sinchronizuojasi objektyvus-dokumentiškas ir subjektyvus-mistifikuotas realybės potyriai.

The experiential installation brings awareness to the relationship between the city as a collective entity, the archetype of civilizational progress, and the human: a cell that is balancing between individuality and the whole. Although the city is created by people, they equally depend on it. We keep wondering if it is we, who affect the environment more, or it is the environment that has a bigger impact on us? Two dimensions – visual and audio – that best help us experience the city, are merged in this artwork. It combines a futuristic, perhaps somewhat dystopian image of urbanism revealed by a labyrinth of fluorescent lights and a vibrant human origin: the unexpected sounds of the everyday environment and the objects that made them. The search for the exit from the labyrinth becomes a dotted journey through the gallery’s architectural-urban-socio-cultural habitat, while reflecting on our personal relationship with urban contexts. In this journey, objective/documentary and subjective/mystified reality experiences are synchronized.

Vygintas Orlovas

Dangarsis

Tai interaktyvi patyriminė garso instaliacija, kuri specialios programos dėka „įgarsina dangų“. Čia vaizdas realiuoju laiku verčiamas garsais: debesų judėjimas, paros metas, šviesos kiekis – visi šie aspektai sąlygoja ir keičia objekto kuriamus, pagal vaizdą kintamus, unikalius garsus. Erdvės plokštumose vizualizuojamas efemeriškas garsas tveria aplinką, kurioje kviečiama stabtelėti ir įsiklausyti į technologijomis interpretuojamą dangaus judėjimą.

Dangarsyje remiamasi skaitmenine jungtimi, kurioje vaizdinės informacijos savybės paverčiamos vertėmis (šviesumo, judėjimo greičio, spalvų ir pan.), o šios jungiamos prie bet kokių garso savybių, taip sukuriant vaizdo ir garso koreliaciją. Apribojus garsų tembrines savybes, išfiltravus tam tikrus dažnius, lieka muzikos teorija grįsta dermė, formuojanti aplinką, kurioje į visumą telpa įvairūs iš aplinkos integruojami garsai. Girdimas garsas čia tiesiogiai priklauso nuo besikeičiančio aplinkos vaizdo. Instaliacija įkontekstina erdvę ir tai leidžia kūriniu pažymėti ir sustiprinti aplinkos autentiškumą, sudaro sąlygas skleistis jo naujoms prasmėms. Galerinė erdvė tampa meditatyvia išorę ir vidų jungiančia aplinka, skirta įsiklausyti, sužadinti fenomenologinį patyrimą ir sustiprinti garso-vaizdžio sąveikoje besisteigiančią unikalią kiekvieno suvokėjo patirtį.

It is an interactive experiential sound installation that – thanks to a special software – provides the sound for the sky. Here, the image is translated into sounds in real time. The movement of the clouds, the time of day, the amount of light – all these aspects determine and change the unique sounds created by the object. The ephemeral sound visualized on the planes creates an environment in which you can pause and listen to the movement of the sky interpreted by technology.

Dangarsis is based on a digital connector, in which the properties of visual information are converted into values (of brightness, speed of movement, colors, etc.) and these are connected to any properties of sound, thus creating a correlation between image and sound. By limiting the timbre properties of sounds and filtering out certain frequencies, a music theory-based harmony remains, which, in turn shapes the environment in which various sounds integrated from the environment fit into a whole. The sound you hear here depends directly on the changing picture of the environment. The installation provides a context for the space, and this allows the work to mark and enhance the authenticity of the environment enabling the spread of its new meanings. The gallery space becomes a meditative environment that connects the outside and the inside; it is designed to listen, evoke a phenomenological experience and enhance the unique experience of each perceiver, which is being established in the interaction between sound and image.

Roberto Becerra

The System

Kūrinys The System prasideda nuo domėjimosi kalbinių struktūrų pagrindais, atsispindinčiais minčių ir garso struktūrose, randančiose savo išraišką fiziniame pasaulyje.

Įkvėptas Ludwig Wittgenstein idėjų apie prasmės vaizdinius, kaip kalba atspindi pamatines tikrovės struktūras, ši instaliacija mėgina tirti tų idėjų ekstrapoliaciją į paties garso natūrą ir jo prigimtinį ryšį su kalba.
Mąstant apie žodžius kaip metaforas, kyla klausimas, iš kur atsiranda jų garsų reikšmė. Ar šis supratimas yra savivališkas, o gal egzistuoja pačiame garse, ir savo ruožtu turi tam tikrų garsinių savybių, perteikiančių visuotinai suprantamą prasmę? O kaip su emocijomis? Kas padaro mandagų ar mylintį balsą tokiu? Ką nurodo karingas balsas? O kaip įgarsinama baimė?

Jei prasmė yra ir garso ypatybė, ji taip pat būdinga ir jo natūralioms struktūroms. Negana to, nematerialių struktūrų pasaulis, socialiniai modeliai, emocinės sąveikos gentyje, laikant juos fizine realybe, kuria tam tikrą paveikslą – kalbos prasmių ir emocijų struktūrinį atspindį. Galimai, tai įgimtos struktūros, išaugintos gamtos.
Remiantis šiomis idėjomis universalūs objektai ir emocijos rastų pirmapradžių vaizdinių mentalinėse ir kalbinėse struktūrose, modeliuose, ritmuose ir išraiškos formose. Akivaizdu, kad sunku apibrėžti kolektyvią emociją, būdingą įvairioms kultūrinėms realybėms. Tačiau meilės kalba, kovos ir baimės išraiškos gali priartėti prie tokio universalumo. Šiais laikais egzistuoja potenciali galimybė atrasti visuotinę baimės išraišką pasaulinės virusinės grėsmės akivaizdoje (2022), galimybė suprasti, kaip ta pati prasmė ar emocija gali būti perteikiama skirtingomis kalbinėmis formomis.

THE SYSTEM – tai [iš esmės] garso meno instaliacija, susidedanti iš daugiakanalės garso sistemos, transliuojančios apdorotus verbalinius garsus, siekiant išgauti tam tikrus kalbinius modelius ir bruožus, lydinčius šias idėjas.

Tai, kas skamba kaip sintetiniai balsai, sufleruoja apie kalbos kaip technologinės medžiagos raidą, kuri gali būti panaudota bet kokios būsimos proto ir technologijų evoliucijos. Skulptūriniai elementai erdvėje dar labiau pabrėžia sąvokų reikšmę.

THE SYSTEM, begins with interest on the foundations by which the linguistic shapes project themselves from the very mental structures and onto the sound patterns themselves. Further finding representation in the physical world.

Loosely inspired by ideas of pictures of meaning, how the language reflects the underlying structures of reality, this artwork tries to explore the extrapolation of those ideas into the nature of sound itself, and its intrinsic relationship with language.

Thinking of words as metaphors, a question arises of where the meaning of their sounds comes from. Is the meaning arbitrary or is it contained in the sound itself, and in turn has the sound properties that carry universal meaning with it? And what about emotions?. What makes a polite, or a loving voice, be such?. Or what does a belligerent voice carry with it?. What about fear?.

If meaning is also inherent in the sound, it is also inherent to the natural patterns in it. More than that, the world of intangible structures, social patterns, emotional interactions within the tribe, if taken as physical reality, must be an actual picture and reflection of the patterns emerging from meaning making in languages and the structures of emotions in our psyche. Structures that may as well be innate, nurtured by nature.

By this token, universal objects, and emotions would find primordial representations in mental and linguistic structures, patterns, rhythms and expressions. Clearly, it is hard to find a definite collective emotion, common across the diverse cultural realities. However, affectionate language, flight or fight, and fear expressions can come close to such universality. Nowadays there is a potential opportunity of sampling a universal fear for a global viral threat (2022), an opportunity to understand how the same meaning/emotion is rendered in different linguistic forms.

THE SYSTEM is a [mostly] sound art installation, consisting of a multichannel sound system playing processed sounds of language in order to extract certain patterns and features of language to accompany these ideas.

What sounds like synthetic voices hints at the patterns of language as a technological material development, harnessed by whichever evolution of the mind and machines is to come. Sculpture elements add further accents on the signification of the concepts.

Lauryna Narkevičiūtė ir Andrius Šiurys

Sight

(Sight tarimas: /sait/; lietuviškos reikšmės: stebėti, regėjimas, žvilgsnis, vaizdas, matymas, požiūris, nuomonė ir t.t.)

Ar įvairovės gali būti stiprybe? „Sight” – tai projektas, kvestionuojantis mūsų patyriminę pasaulėžiūrą, skatinantis į supančią aplinką pažvelgti iš įvairių perspektyvų ir neišvengiamus distinktyvumus pabrėžti kaip stiprybę: daugialypę harmoningą visumą, apjungiant socialinius, kultūrinius ir politinius aspektus.

Skirtybių įvairovės pabrėžimui instaliacijoje pasitelkiamas kraštovaizdis, kurio reikšmė dėka įvairialypių elementų sintezės ir nuolatinės kaitos įgauna daugiaprasmiškumo. Kraštovaizdžio unikalumas yra skirtingų sąveikų dinamika kiekviename specifiniame plote. Šis reiškinys gali būti suvoktas, patirtas, išgirstas, pamatytas, interpretuotas ar išjaustas kitoniškai. Kraštovaizdis – vietovės vaizdas, formuojamas gamtinių procesų ir žmogiškosios veiklos, kurio suvokimas priklauso nuo skirtingų rezultatų, aplinkybių, priežasčių, patirties, emocinio krūvio ar būsenos. Neatskiriama kraštovaizdžio pažinimo dalis – garsinis spektras, ne tik suteikiantis tam tikrą jauseną, bet ir leidžiantis orientuotis erdvėje, suvokti jos ribas.

Audiovizualinė instaliacija sudaryta iš kompiuteriu generuoto kraštovaizdžio bei binauraliniu įrašymo principu sukurto garso įrašo. Piešimas šviesa nurodo laiko tėkmę, o galerijos sienų ribas apibrėžiantis garsas padeda suvokti erdviškumą. 8 geografinės kryptys, 32 garso taškai, 4 metronomo tempai tampa įvietinto kraštovaizdžio pažinimo dalimi ir pabrėžia subjektyviai suvokiamo laiko aspektą. Pasitelkus atmosferinį garsą bei 3D sugeneruotą vaizdą, kūriniu kviečiama patirti keturmatę dimensiją – erdvės ir laiko kismą, erdvėlaikio metamorfozę.

Can diversity be a strength? Sight is a project that challenges our experiential worldview, encouraging us to look at the surrounding environment from a variety of perspectives and to highlight he inevitable distinctions as a strength – a multifaceted harmonious whole – combining social, cultural and political aspects.

To emphasize the diversity of differences, the installation uses a landscape, the meaning of which – thanks to the synthesis of various elements and constant change – acquires ambiguity. The uniqueness of the landscape lies in dynamics of different interactions in each specific area. This phenomenon can be perceived, experienced, heard, seen, interpreted, or felt differently. A landscape is an image of an area formed by natural processes and human activities, the perception of which depends on different outcomes, circumstances, causes, experiences, emotional charge or state. The audio range is an integral part of getting to know the landscape. It doesn’t only provide a certain feeling but also allows to find your bearings in a certain space and to understand its limits.

The audiovisual installation consists of a computer-generated landscape and an audio recorded using the binaural sound recording method. Drawing with light indicates the flow of time, and the sound that defines the boundaries of the gallery walls helps to understand spatiality. 8 geographical directions, 32 sound points, 4 metronome tempos become part of the cognition of the site-specific landscape and emphasize the aspect of subjectively perceived time. With the help of atmospheric sound and 3D generated image, the work invites you to experience everything in 4D: the change of time and space and the metamorphosis of spacetime.

Demetrio Catellucci

Handbrake(!)

„Handbrake(!)“ – instaliacija, referuojanti automobilių kultūrą, kurioje gyvename, ir mentalinį trikdį, kuris atsiranda dėl staigaus ir drastiško nuolatinio ir persmelkiančio garso nebuvimo. Erdvėje rankinis stabdis sudaro galimybę ardyti ir nutildyti muziką, kuri užpildo instaliacijos aplinką. Tai atveria kelią ritmo kismui. Tuo pačiu būdu automobilių kėbulų nuotraukos yra autoriaus vykdomo tyrimo, kuriuo siekiama apčiuopti formų, gyvenančių formose, medžioklės vaisiai. Automobilių kėbulai šiame kontekste yra pagerbiami kaip didžiuliai egzoskeletai, maitinantys ir atspindintys šviesą, o viduje saugantys tamsų ir purviną organizmą.

“Handbrake(!)” is an installation about the car culture we live in, and the mental dislocation happening with the sudden and drastic absence of a continuous and pervasive sound. An handbrake mounted in the room gives the audience the possibility to disrupt and mute the music that is filling the space, opening the way to a rhythm living inside another rhythm. In the same way, the pictures of car bodies hanging on the walls are the fruit of an ongoing research into hunting forms living inside forms. Car bodies are here venerated as enormous exoskeletons feeding and reflecting light, and shielding inside themselves a dark and filthy organism.