Sklaida

Parodoje „7 kambariai” menininkė pristato įvairių laikotarpių kūrybos apžvalgą, kurdama netikėtas gyvenimo ir fantazijų sintezes, suteikdama darbams ir jų sąveikoms naujų prasmių. 7 atskiros galerijos „Arka“ erdvės funkcionuoja kaip skirtingų Eglės Gaandos Bogdanienės tyrimų refleksijos ar (re)konstrukcijos, kuriose – tekstilės objektai, įvietintos instaliacijos, video darbai, performansų skaitmeninė dokumentacija ir kt.

Daugiau čia.

„Gyvoji atmintis dyla, o metaforiškai pagauta ir užfiksuota mintis tekstiniame ar vaizdiniame kūrinyje suteikia galimybę vėl ir vėl bent trumpam pro asmenines autoriaus duris užsukti į tą konkretų laiką. Parodoje tikrai pastebėsite, jog autoriai gana skirtingai interpretuoja Baltijos kelio temą, sukurdami žaismingą kaleidoskopo efektą. Įdomu ir tai, jog kiekvienas parodos dalyvis ne tik grynosios akvarelės technika nuliejo po kūrinį ar du, bet ir užrašė savo mintis, – kurios tikrai papildė kūrinius.“

Daugiau čia.

Gryninant projekto LINK vientisumą, centrine figūra pasirinktas žymus Lietuvos akvarelistas, grupės AQUA 12 įkūrėjas Eduardas Urbanavičius (1931-2008). Laisvės apraiškos link Nepriklausomybės, menininko kūryboje įprasmina tautines ir pilietines vertybes. Siekiant auditoriją plačiau supažindinti su grupės AQUA 12 puoselėjama grynosios akvarelės tradicija, parodoje pristatoma trijų Baltijos šalių akvarelistų darbų kolekcija. Parodoje dalyvauja apie 40 dailininkų.

Kuratorė – akvarelistė, grupės AQUA 12 narė Saulė Urbanavičiūtė.

Daugiau čia.

Parodoje eksponuojami darbai apibendrina ilgametę autoriaus reflektuojamą Lietuvos kraštovaizdžio temą, kūriniuose pristatomą nuo platesnės panoramos peizažų iki siaurose didmiesčių gatvelėse aptinkamų kamerinių naratyvų. Dominuojantys regimos aplinkos motyvai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, artimi daugeliui viduriniosios ir vyresnės kartos lietuvių tapytojų, tačiau Kašauskas išsiskiria savitu tapymo stiliumi..

Daugiau čia.

Projekte LINK, idėjine prasme glaudžiai susijusiame su pamatinėmis vertybėmis, aktualizuojamas šiuolaikybės paribyje atsidūręs akvarelės menas. Taip pat pasižyminti lengvumu, spalvų persidengimu ir skaidrumu, slepiančiu sudėtingą ir meistrystės reikalaujančią techniką, akvarelė tampa subtilia raiškos forma kalbėti apie drąsių žmonių didžius poelgius, kurie be agresijos geba pasiekti reikšmingų rezultatų kaip nutiko ir įgyvendinant Baltijos kelią.

Daugiau čia.

Parodoje pristatomi įvairių laikotarpių menininko grafikos darbai, kurie atskleidžia autentišką braižą, išgrynintą naudojant skirtingų klišių kombinacijas viename kūrinyje. Tapybą versdamas grafika, o grafiką – tapyba, Lisaitis kuria improvizuodamas, keldamas sau naujus iššūkius, peržengiančius tradicines technologines ribas.

Daugiau čia.

Parodoje eksponuojamuose darbuose autorius sutelkia dėmesį į savo ar (įsi)vaizduojamų personažų, daugiausia moterų, slaptus vidinius jausmus, kurie neverbalizuojami, tačiau žiūrovui atpažįstami menininko fiksuojama kūno kalbos raiška. Tai reflektuoja būseną, kai atsidūrę konkrečioje situacijoje save kontroliuojame, idant paslėptume nuo aplinkinių savo vidinį pasaulį.

Daugiau čia.

„Jaunosios kartos menininkas Mantas Daujotas neretai linksniuojamas kaip savamokslis būgnininkas ir profesionalus dailininkas. Menininko paveikslai neprimena ekspresyvios, ypač būdingos vyresnei lietuvių dailininkų kartai, tapybos, kur būgnų lazdeles būtų pakeitę teptukai. Kone priešiška muzikaliajai, tapytojiška autoriaus pusė asmeninį santykį su pasauliu, rūpimais klausimais, reiškia ramumu, sąstingiu ar štiliu.“

Daugiau čia.

Rodiono Petrovo parodos sostinės „Arkos“ galerijoje pavadinimą – „Triukšmas“ – pasufleravo neįprasta technika kuriamas ciklas. Jį tapydamas menininkas naudojo… savo barzdos plaukus.

Daugiau čia.

„Kelionių trokštantys nomadai – tai 20 menininkų, kurie aktualizuoja kelionę kaip procesą ir tikslą. Tirdami vidaus ir išorės santykį, jie siekia fiksuoti į tarpusavio susitikimą vedančius žingsnius. Tiesioginės, dvasinės, vaizduotiškos, patyrimų ir vidinio pasaulio kelionės – šią idėjinę įvairovę atliepia skirtingos meno formos parodoje – tapyba, skulptūra, fotografija, iliustracijos, instaliacijos. Kūriniai – tarsi dialogas, kviečiantis patirti keliavimo būseną”.

Daugiau čia.

<…> Fragmentas [lot. fragmentum – nuolauža, skeveldra] – nedidelė visumos dalis, nuotrupa. Žodį „fragmentas“ šios parodos kontekste galima traktuoti daugiaprasmiškai. Parodoje pristatau keletą savo 2012 – 2019 m. kūrybos fragmentų iš tapybos, piešinių, akvarelių, koliažų bei radinių kolekcijų.

Daugiau čia.

Parodoje pristatomi naujausi autoriaus video darbai ir instaliacija, fragmentiškai replikuojanti menininko gyvenamą erdvę Markučiuose, kurioje žiūrovai taps svečiais „kito“ kambaryje.

Daugiau čia.

Viskas prasideda ir baigiasi menininko kambaryje Markučiuose, kurio užuominos dabar perkeltos į galinę „Arkos“ galerijos salę: lyginimo lenta, vazos, darbo stalas ir langas, už kurio lyg tarp kitko sprogsta Putino bombos. Menininko buitis – tai stebėjimo punktas, kuriame tūnant tikrovės kontūrai niekada nenusistovi, nes imperatyvas „turiu kurti meną“ niekada nemiega.

Daugiau čia.

„Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ tai – 4-oji šiuolaikinės dailės kvadrienalė, organizuojama Lietuvos dailininkų sąjungos. Galerijoje „Arka“ pristatoma projekto potemė „Ne_fiksuojanti laikmena“.

Daugiau (nuo 4:25) čia.

Šiųmetė projekto tema – „Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ – kilo iš pernai LDS išleisto albumo „Memorabilia“, kuriame vystoma kvadrienalėje pristatoma atminties tema, konceptualizuota trijų menotyrininkių: Ritos Mikučionytės, Nijolės Nevčesauskienės ir Evelinos Januškaitės-Krupavičės. Tiek albumas, tiek parodos remiasi asmeninės ir kolektyvinės atminties koncepcija.

Daugiau čia.

The purpose of the quadrennial is to present the contemporary works of Lithuanian artists of the last four years, to increase awareness and accessibility, to mobilize and encourage professional artists and art historians for the development of Lithuanian culture, analysis of development tendencies, and cultivation of public conception of professional art.

More here.

Galerijoje „Arka“, atidaryta dviejų autorių – Arvydo Každailio ir Agnės Indrės Každailytės (1963–2015) – retrospektyvinė 3 dalių grafikos ir knygos meno paroda. Bendras vienos šeimos narių ir kartu skirtingas žvilgsnis į kūrybą užėmė visas galerijos erdves.

Daugiau čia.

„Šį seniai, 2012-ųjų gruodį, darytą interviu nusprendžiau paskelbti, kai kovo mėnesį Vilniuje, „Arkos“ galerijoje buvo surengta Arvydo Každailio ir jo dukters Agnės Indrės Každailytės (1963–2015) grafikos ir knygos meno paroda. Tai gera proga prisiminti talentingą knygų iliustratorę, kurios žiaurus nužudymas apiplėšimo tikslais 2015-ųjų liepą sukrėtė ne tik menininkų bendruomenę.“

Daugiau čia.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su Arvydo Každailio kūryba. Jo naujausioje parodoje buvo galima išvysti dvi skirtingas temas „Lietuvos heraldika iš dailininko studijos“ ir „Pro vagono langą“. Pirmoje, tarsi, simboliais ir ženklų kalba užrašyta istorinė apybraiža, o antroje dalyje oficialų toną keičia intymus pasakojimas pirmuoju asmeniu, tęsiantis istoriją autoriaus prisiminimais nuo II Pasaulinio Karo iki pat šių dienų.

Daugiau čia.

Stoties rajono kasdienybė ir jos transcendentiškumas, sugretinantis tai, ką matome tiesiogiai, su tuo, kaip mus tai veikia. Asociatyvumas sulig kiekvienu žvilgsniu ar veikėju. Temos sklando ore, o jas akylai seka ir aktyviai gaudo jaunosios kartos tapytojas Andrius Makarevičius.

Daugiau čia.