Turite klausimų ar norite prisijungti prie projekto?

Kreipkitės

Vilniaus miesto savivaldybės programos „Kuriu Vilnių“ projektas

SKULPTŪRINĖ INSTALIACIJA „@PER TRIS DIENAS“

Projektą koordinuoja:LDS galerija „Arka“
Projekto vadovė:Evelina Januškaitė-Krupavičė
Skulptūrinės instaliacijos autorius:Rimantas Milkintas

IDĖJA IR KONTEKSTAS. 1933 m. liepos 17 d. žuvę lakūnai Steponas Darius (1897-1933) ir Stasys Girėnas ( 1893-1933) įnešė svarų indėlį į aviacijos, taip pat ir į oro pašto raidą. 1934 m. Lietuvoje išleista jiems skirta oro pašto ženklų serija ( „Cumšteino“ katalogas, Nr. 382-387). Lėktuvo likučiai bei lakūnų asmeniniai daiktai, naudoti skrydžio metu, saugomi Kauno valstybiniame istorijos muziejuje. Čia galima pamatyti brezentinį pašto maišą, vokus, antspaudus. Šie daiktai – pirmojo aviacijos istorijoje pašto, skraidinto iš Šiaurės Amerikos į Europą per Atlanto vandenyną, relikvijos.

Norėdamas surinkti trūkstamų lėšų skrydžiui per Atlantą, S. Darius nutarė gabenti paštą į Lietuvą. Apie tai jis pranešė 1933 m. sausio 11 d., kalbėdamas per Čikagos radiją. Vasario 6 d. S. Darius kreipėsi į Lietuvos pasiuntinį Vašingtone B. Balutį, prašydamas leidimo pervežti paštą, ir jį gavo. Kitą dieną sutikimą davė JAV pašto tarnyba. Lakūnai už savo lėšas iš „American Trust Bond“ firmos popieriaus pasigamino specialius 167×95 mm formato vokus (apie 1400 vnt., didžiausias žinomas numeris – 1409). Visi vokai buvo numeruoti. Norintys siųsti laiškus į Lietuvą turėjo S. Dariaus vardu atsiųsti reikiamą pinigų sumą, už kurią jie gaudavo atitinkamą vokų bei laiškinio popieriaus lapų skaičių. Numatyta, kad laiškai gali būti adresuoti ir atgal į JAV. Tuomet ant jų turėjo būti užklijuoti ir Lietuvos pašto ženklai.

Gegužės 7 d. lakūnai perskrido iš Čikagos į Niujorką, kur vyko baigiamasis ruošimosi skridimui etapas. Lėšų vis nepakako. Skrydis buvo vėl atidedamas. Tada skridimui remti komiteto narys inž. A. Mažeika pasiūlė pagaminti specialius ženklus. Gegužės 31 d. Lietuvos generalinis konsulas Niujorke P. Žadeikis, S. Darius ir A. Mažeika pasirašė sutartį, kurioje numatoma perspausdinti 500 serijų Lietuvos oro pašto ženklų (20 centų – su Mindaugu, 40 centų – su Gediminu, 60 centų – skirtas Vilniaus įkūrimui, 1 lito – su Gediminu, 2 litų – su Algirdu; „Cumšteino“ katalogas, Nr. 340-344). Šie ženklai buvo gauti iš Niujorko filatelisto V. Niklino su sąlyga, kad trečdalis perspausdintų ženklų atiteks jam. Birželio 6 d. pasirašytame akte nurodoma, kad perspausdinti ženklai bus konsulo žinioje, klišės bus sunaikintos, lėšos už parduotus ženklus bus skirtos transatlantiniam skridimui bei Lietuvos oro pašto vystymui. Pasirašius šį aktą, kurio tekstas derintas su Lietuvos vyriausybe, naujieji ženklai buvo įteisinti. Tą pačią dieną Niujorko spaustuvėje „Kings printing Co“ perspausdinti kvartblokais visi 2500 ženklų. Antspaude buvo schemiškai pavaizduotas lėktuvas ir žodžiai „Darius-Girėnas. New-York- 1933-Kaunas“. Ženklai pardavinėti po 5-6 dolerius už seriją, arba 1-2 dolerius už ženklą. Už gautas pajamas lakūnai įsigijo propelerį, apmokėjo lėktuvo techninio parengimo skrydžiui išlaidas.

Gavę patenkinamus meteorologinius duomenis, lakūnai nutarė išskristi liepos 15 dieną. Tos dienos rytą į Bruklino centrinį paštą pristatytas brezentinis pašto maišas ir visa jame buvusi korespondencija – 983 laiškai (iš jų 31 registruotas) ir 5 laikraščių banderolės – suantspauduota kalendoriniu antspaudu „1933 m. liepos 15 d. 5 val.“ bei apvaliu lėktuvo antspaudu. Prieš išskrendant, tarp išlydinčiųjų buvusiam konsului P. Žadeikiui, S. Darius perdavė paketą su likusiais ženklais ir paprašė realizuoti juos skridimo atgal naudai. Lakūnams žuvus, Lietuvos pasiuntinys Berlyne J. Šaulys pašto maišą atgabeno į Kauną ir perdavė Užsienio reikalų ministerijai. Ant laiškų buvo 3 centų ir didesnio nominalo JAV pašto ženklai, ant kai kurių vokų lakūnų autografai. Visi laiškai išsiuntinėti adresatams, 250 laiškų su Lietuvos pašto ženklais išsiųsti į JAV (inf. parengta pagal A. Gamziuko tekstą, šaltinis: Lietuvos Oreivis nr.5).

S. Dariaus ir S. Girėno tragišką istoriją žino kiekvienas. Ji – neatsiejama Lietuvos istorinės atminties ir tapatybės dalis. Drąsi jaunų lakūnų avantiūra daugeliui įsirėžusi kaip herojiškas įvykis. Tačiau nedaugelis žino šią įkvepiančią istoriją kitu rakursu ir tai, kad transatlantinio skrydžio ištakose slypi puikus sumanymas lėšoms surinkti – gabenti oro pašto siuntą, taip kartu ir prisidedant prie oro pašto raidos. Šis naratyvas įkvėpė projekto autorius sukurti ir suprojektuoti atminimo ženklą šiai istorijai – skulptūrinę instaliaciją S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Vilniuje, prie LDS priklausančio „Skulptūros ir vitražo centro“, skirtą įprasminti pirmąją Lietuvos oro pašto siuntą, kuri buvo sugalvota kūrybiškai siekiant kilnaus tikslo – įrašyti Lietuvos vardą į pirmojo skrydžio per Atlantą istoriją.

Projektu siekiame, jog urbanistinė, pramoninė ir vizualiai skurdi rajono aplinka šioje teritorijoje įgautų šiuolaikišką ir novatorišką veidą, ilgainiui taptų vystoma ir nuolat plečiama kultūrine vieša erdve – savo vizijoje matome Skulptūros ir vitražo centro teritoriją įsijungiant į šią atvirą erdvę su daugiau meninių objektų, akcentų, taip tampant nuo miesto centro nutolusiu kultūros ir laisvos kūrybos traukos centru. Siekiame šiuolaikinio meno viešose erdvėse plėtros, realizuodami meninių intervencijų į apleistas teritorijas sklaidą. Atsižvelgiant į teritorijos prioritetus ir pramonės plėtrą joje siekiama glaudaus verslo subjektų įsitraukimo į aplinkos modernizavimą, viešųjų teritorijų sutvarkymą ir pritaikymą viešosioms reikmėms.

Projektą remia: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga, Všį „Skulptūros ir vitražo centras“.

Projektą numatoma baigti iki 2020 m. kovo mėn.