VII-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „Tekstilė: sielai ir kūnui“

Bienalė vyko:2016 m.

Bienalės rengėjai siekė aprėpti kuo daugiau sričių, telpančių į „tekstilės kultūros“ terminą, demonstruojantį archetipinį tekstilės vaidmenį žmogaus buityje. Sielos poreikius atspindi unikaliosios tekstilės kolekcija, o materialiosios, kūniškosios sferos – drabužiai ir dekoratyviniai audiniai, įvardijami „namų tekstile“. Kostiumo ir tekstilės dizaino eksponavimu kartu su unikaliąja kūryba siekiama priartėti prie šiuolaikinių vartotojų poreikių, sudominti tekstilės menu kuo gausesnes visuomenės grupes. Tai ir duoklės atidavimas dažnai bevardžiams dekoratyvinės tekstilės kūrėjams – unikalūs darbai yra viešinami, demonstruojami parodose, tuo tarpu namų tekstilę kuriančių menininkų atradimai dažnai lieka nuošalyje, nepaisant to, kad jie formuoja XXI amžiaus žmogaus gyvenseną, taiko inovatyvias technologijas, pasižymi unikaliajai tekstilei būdingu konceptualumu.

Skirtingai nuo masiniam vartotojui skirtų tekstilės mugių, kuriose galima išvysti daug komercinės tekstilės ir aprangos, bienalėje eksponuojama labiausiai intriguojanti ir kontroversiška dekoratyvinė tekstilė, pasižyminti unikaliajai tekstilei būdingu konceptualumu ir problemiškumu.

Lietuvos tekstilės menas – dinamiškai besiplėtojanti dailės sritis, jai būdinga plati raiškos skalė: nuo tradicinėmis meninėmis priemonėmis atliktų kūrinių iki ambicingų konceptualių darbų, pasitelkiančių išmaniąsias technologijas, vizualinius ir garsinius efektus, įsiliejančių į bendrą šiuolaikinio meno erdvę. Tekstilė glaudžiai susijusi su nacionaline lietuvių pasaulėjauta ir laikoma archetipine veiklos sritimi.

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė