X Lietuvos tekstilės meno bienalė „Ateities laboratorija“
2022 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 24 d., galerijoje veikė jubiliejinė X-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, kuri šiemet buvo skirta vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti.
Parodos kolekcija analizavo ekologinių problemų kontekstą, kuriame tvarumo ir progresyvumo atžvilgiu tekstilės menas įgauna aktualumo, o dėl poveikio gamtai pagrįstai kritikuoja (ekonominių) resursų švaistymą, komercializmą, pramonę ir pan. Orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje, šiųmetė bienalė klausė – kokia kryptimi juda tekstilės meno raiškos formos, kokių pavidalų įgauna naujasis medžiagiškumas, koks tekstilės santykis su mokslu ir požiūris į aplinką. Ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų technologijų, medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis? Bienalės dėmesio centras buvo nukreiptas į XXI a. materialiąją ir konceptualiąją tekstilės būtį: inovatyvias medžiagas, eksperimentus, naujas kūrimo ir gamybos technologijas.
Lietuvos tekstilės meno bienalė šį kartą plėtė geografinius horizontus ir pristatė ne tik vietinius, bet ir užsienio autorius. Parodoje dalyvavo menininkės Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Izabela Wyrwa ir Magdalena Soboń iš Lenkijos. Jos pristatė kolektyvinę instaliaciją „Sujungti iš naujo“ („Reconnected“), kurioje individualios menininkių kūrybinės praktikos susisieja per kiekvienos siekį suvokti gamtą. Eksponuojamų kūrinių kolekcija atskleidžia autorių žavėjimąsi gamtos tobulumu ir pastangas apčiuoti žmogaus ir jį supančio pasaulio santykių sudėtingumą. Nors menininkės pasitelkia skirtingus vaizdo pateikimo ir prieigos būdus, pagrindinis jų kūrybos elementas yra kontaktas su medžiagomis.
Bienalės proga galerija taip pat išplėtė ir ekspozicijos apimtį erdvės prasme. T.y. menininkai pristatė kūrinius anksčiau neeksploatuotose galerijos erdvėse. Skulptorius Andrius Erminas parodą pratęsė lauke, galerijos vidinio kiemelio balkone instaliavęs triptiką „Šešėlis 1-3“ iš banguotos bituminės stogo dangos. Palėpės zonoje menininkė Jolanta Sendaitė-Paulauskienė įkūrė eksperimentinę laboratoriją, kurioje pristatyta instaliacija „Kismo perspektyva: kartu“. Anot autorės, „šiuolaikinė tekstilė ir iš jos kuriami objektai padeda žmogui išreikšti tapatybę. Antropoceno laikotarpiu aktualizuojamas tvarumo klausimas skatina ieškoti naujų tekstilės formų. Pristatydama kūrybinių tyrimų laboratorijoje užaugintus bioaudeklus, iš kurių siuvami drabužiai kaip simboliai, tyrinėju, ar dėvimos tekstilės medžiagos iš tiesų galėtų veikti kaip antroji oda, „Kito“ oda. „Kitas“ yra ne tik subjektas, bet ir kita būtis, kitas supratimas, kitokio tipo ryšys su mus supančiomis gyvybės formomis. Tai – ir simpoetika (D. Haraway terminas, reiškiantis „būti pasaulyje kartu“), ir poezija. Tyrinėju bakterinę celiuliozę užaugintą kombučios gėrimo natūralios fermentacijos metu ir iš jos kuriu „gyvus“ audinius, kurie galimai gebėtų simbiotiškai sąveikauti su kūnu. Per dėvinčiojo ir trapaus gyvo drabužio santykį kvestionuojamas mūsų ryšys su gamta“.
Jolantos Sendaitės-Paulauskienės instaliacijos „Kismo perspektyva: kartu“ fragmentai X-joje Lietuvos tekstilės bienalėje „Ateities laboratorija“. Nuotraukos: Giedrius Akelis.
Parodos kuratorės: Žydrė Ridulytė ir Silvija Juozelskytė.
Parodoje dalyvaujantys lietuvių menininkai: grupė „Baltos kandys“, Eglė Ganda Bogdanienė, Kristina Daukintytė Aas, Andrius Erminas, Natalija Griežė Vilkelienė, Feliksas Jakubauskas ir Dalia Kasčiūnaitė, Aistė Jančiūtė ir Ričardas Vaičys, Liucija Jūratė Kryževičienė-Hutcheon, Laima Oržekauskienė-Ore, Lina Ringelienė, Elzė Sakalinskaitė, Edita Sabockytė-Skudienė ir Alevtina Ščepanova, Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Indrė Spitrytė, Jelena Škulienė, Lolita Tučinskaitė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė.
Parodoje dalyvaujančios lenkų menininkės: Izabela Wyrwa, Magdalena Soboń, Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska.
Projekto rėmėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Norwex Baltic“.
Projekto partneriai: Lenkijos kultūros institutas Vilniuje, Vilniaus lenkų kultūros namai, žurnalas „Centras“, Strzemińskio Lodzės dailės akademija (Akademia Sztuk Pięknych im. Władysława Strzemińskiego).
Sklaida
10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „Ateities laboratorija“ ir lydinti paroda „Sujungti iš naujo“ LDS galerijoje „Arka“
Orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje, šiųmetė bienalė klausia – kokia kryptimi juda tekstilės meno raiškos formos, kokių pavidalų įgauna naujasis medžiagiškumas, koks tekstilės santykis su mokslu ir požiūris į aplinką. Ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų technologijų, medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis?
Kūrybos žygiai. Trijų Vilniaus parodų ir jų publikų apžvalga
Vienijanti bienalės idėja yra tvarumas, ir nors daug organikos bei laboratorinio inventoriaus, pirmiausia man pasirodė, kad autoriams visgi labiausiai rūpi dvasinis tvarumas, išgaunamas iš kantrybės, laike tįstančių darbo praktikų, meilės prisilietime. Atskira, labai stilinga parodos dalis – kolegių iš Lenkijos (Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Izabela Wyrwa ir Magdalena Soboń) darbų instaliacija „Sujungti iš naujo“ („Reconnected“). Juodų, pilkų tonų nežinia kaip padaryti darbai gyvuoja tarpinėje realybėje tarp gamtos ir dizaino. Abi ekspozicijos yra estetiškai labai paveikios, jautraus turinio.
Jubiliejinėje Lietuvos tekstilės meno bianalėje – kūrėjų ateities laboratorijos
Audiniai, pagaminti iš gyvūnų žarnų, vėžių uodegėlių, ar, pavyzdžiui, arbatos grybo – kambučios. Tokius kūrinius šį kartą pristato jubiliejinė, 10-oji, Lietuvos tekstilės meno bienalė, menininkus pakvietusi kurti ateities laboratorijas.
LRT Ryto Allegro. Urtė Karalaitė kalbino Lijaną Šatavičiūtę‑Natalevičienę
Rugpjūčio 30 d. LDS galerijoje „Arka“ duris atveria jubiliejinė 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, kuri šiemet skiriama vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti. Orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje, šiųmetė bienalė klausia – ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų technologijų, medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis?
Galerija „Arka“ atvers duris kritiškai tekstilės bienalei
Užimdami problemų aktualizavimo poziciją, tekstilės menininkai kūryboje reflektuoja keblią globalinę padėtį, o pagrindinis bienalės dėmesys nukreipiamas į medžiagiškumą ir jo inovatyvacijas. Paroda orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje. Ekspozicijoje svarstoma ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis? Parodos autoriai koncentruojasi į XXI a. materialiąją ir konceptualiąją tekstilės būtį: tvarias medžiagas, naujas kūrimo ir gamybos technologijas.