Vasario 11 d., penktadienį, 18-20 val. startuoja garso meno projekto „Stereoscopus“ įvykiai. Procesualiais vyksmais bus atidaryta grupinė paroda, kurioje – erdvės ir garso santykį svarstančios instaliacijos, sukurtos Jokūbo Čižiko, Mato Drukteinio, Vyginto Orlovo, Roberto Beccera, Laurynos Narkevičiūtės, Andriaus Šiurio ir Demetrio Castellucci.

Paroda pristato kūrėjus, tyrinėjančius garsą kaip mediją ir raiškos formą, garsinį patyrimą ir jo įtaką erdvės suvokimui, aplinkos ar kūnų triukšmą ir akustiką, garso prigimtį ir „erdvėjimą“, vaizdo ir garso vibracijas ir pan. Jokūbas Čižikas komponuoja garsines struktūras, pasitelkdamas žmogaus kūno vidaus organų skleidžiamus ritmus, pavyzdžiui, širdies magnetinį lauką ar smegenų nervinius tinklus, tokiu būdu tyrinėdamas mentalinių bei fizinių žmogaus kūno reiškinių aplinkas. Kompozitorius Matas Drukteinis patyrimine instaliacija aktualizuoja santykį tarp miesto kaip kolektyvinio darinio, ir žmogaus – ląstelės, balansuojančios tarp individualumo ir visumos. Jis kuria futuristiškai distopišką žemėlapį, savitą punktyrinę kelionę po galerijos architektūrinį-urbanistinį-sociokultūrinį arealą, geriausiai besiskleižiantį per vaizdinius ir garsinius miesto aplinkos patyrimus. Demetrio Castellucci instaliacija referuoja technologinės mašinerijos artefaktais perpildytos kasdienės aplinkos triukšmą, fragmentuojantį ir išskaidantį mūsų garsinę patirtį. Kūrinys įgalina žiūrovą patį nuspręsti, kada pertraukti ir / ar visai nutildyti erdvėje girdimą garsą, atveriantį vieno ritmo patyrimo kitame dimensiją. Toks sluoksnių persidengimas juntamas ir eksponuojamoje fotografijų serijoje, kurioje it nepertraukiamoje sustabdyto laiko grandinėje veriasi milžiniškais, šviesą atspindinčiais, tamsiais ir purvinais organizmais virstantys automobilių kėbulai. Lauryna Narkevičiūtė ir Andrius Šiurys pristato skirtybių įvairovės paieškoms skirtą binauralinį projektą, kuriame pasitelkiamas gamtinių procesų ir žmogiškosios veiklos formuojamas kraštovaizdis. Kaip neatskiriamas aplinkos pažinimo elementas čia akcentuojamas garsinis spektras, ne tik suteikiantis patyrimo momentui tam tikrą jauseną, bet ir leidžiantis orientuotis erdvėje, suvokti jos ribas ir taip įgalinantis erdvėlaikio kismą. Vyginto Orlovo instaliacija realiuoju laiku „įgarsina“ vaizdą už galerijos lango. Remdamasis skaitmenine jungtimi, kurioje vaizdinės informacijos savybės paverčiamos vertėmis ir jungiamos prie atitinkamų garso savybių, menininkas kuria vaizdo ir garso sinchronizaciją. Galerinė erdvė tampa meditatyvia išorę ir vidų jungiančia sinteze, skirta įsiklausyti, sužadinti fenomenologinį patyrimą ir sustiprinti besisteigiančią unikalią kiekvieno suvokėjo patirtį. Roberto Beccera domisi garsiniais kalbiniais modeliais ir tiria pamatinių tikrovės struktūrų, kurias kalba atspindi, idėjų ekstrapoliaciją į paties garso natūrą ir jo prigimtinį ryšį su kalba. Kūrėjas svarsto, iš kur atsiranda garsų reikšmės, kokias ypatybes garsams galime suteikti emociniu pagrindu – kaip išreiškiama meilės, karo ir baimės verbalika. Grynindamas šių fundamentalių sandų prasmes, menininkas siekia priartėti prie garsinės kalbos raiškos universalumo.

Šešios įvietintos instaliacijos po vienu stogu apjungia skirtingomis priemonėmis ir metodais artikuliuojamą garso meno praktiką. Šešios autonominės galerijos erdvės įveiklinamos atskirai ir jungia šešias atskiras, bet kontekstualias ekspozicijas, orientuotas į konkrečios vietos specifiką. Tai įerdvinta savotiškos garsotyros paroda, fiziniais ir įsiklausomais pavidalais dėliojanti kintančio ir neužčiuopiamo laiko stereoskopinį atvaizdą.

Vasario mėnesį paroda dalyvauja projekte SU-MENĖK, tad parodą lydi performatyvūs vyksmai, edukacijos su perfomanso menininke Aiste Jančiūte, ekskursijos parodoje su menininkais, garsinių meditacijų sesijos.

Remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė.

Dizainas –  Asta Ostrovskaja.

Už pagalbą galerija dėkoja kolegoms iš galerijos „Artifex“, projektų erdvių „Editorial“, „Swallow“, Vilniaus teatrui „Lėlė“ bei visiems prisidėjusiems prie projekto – Artūrui Meškauskui, Stanislavui Lučunui, Antanui Stanislauskui, Raimondai Tatarėlytei, Tomui Meleškai, Dainiui Petkevičiui, Ryčiui Urbanskui, Guodai Jaruševičiūtei, Vytautui Budziejui, Krzysztof Skoczyk, Aistei Jančiūtei, Arnui Kmieliauskui.

Jokūbas Čižikas (g. 1988) – baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, kuria instaliacijas ir objektus, dirba su garso ir vaizdo medijomis. Menininkas gyvena ir dirba Vilniuje bei Atėnuose.

Matas Drukteinis (g. 1990) – kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas. Vienas šiuolaikinės meno sklaidos portalo „Voxart“ įkūrėjų. Dalyvauja ir organizuoja įvairius šiuolaikinės muzikos festivalius, dalyvauja atskiruose projektuose, dirba su kino industrija, teatru. Greta kūrybos aktyviai užsiima kūrybinių ir edukacinių dirbtuvių, meno renginių ir kūrybos platformų organizavimu.

Vygintas Orlovas (g. 1989) – Vilniuje kuriantis ir dirbantis menininkas tyrėjas, Vilniaus dailės akademijoje įgijęs daktaro laipsnį. Kūryboje dėmesį telkia į vizualinio ir garsinio meno sričių santykius ir ryšius. Dalyvauja ir rengia įvairius projektus, 2018 m. organizavo tarptautines kūrybines dirbtuves „Vaporwave anatomija“, kurių rezultatu tapo albumas „One Person And – Flash Future 1997“. Šiuo metu yra VDA Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjas.

Roberto Becerra (g. 1986) – menininkas, inžinierius, technologas, tarpdisciplininkas ir garsų kūrėjas, gijęs mechatronikos inžinerijos bakalauro laipsnį (ITESM, Meksika, 2009), akustikos ir muzikos technologijų magistro laipsnį (Edinburgo universitetas, 2011). „Ideas Block“ kūrybinės erdvės Vilniuje bei skaitmeninės kultūros platformos „Arttice“ bendraįkūrėjis. Roberto yra programuotojas ir asistuojantis dėstytojas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, dirba garso inžinerijos industrijoje Meksikoje / JAV ir Lietuvoje.

Lauryna Narkevičiūtė (g. 1991) – vaizduojamojo skaitmeninio meno kūrėja. Kūryboje tyrinėja meno ir technologijų santykį, fizinio ir skaitmeninio pasaulio sankirtą, technologijų poveikį žmogui. Jos kūrybai būdingas skirtingų meno sričių, raiškos priemonių, eksperimentų tarpusavio dialogas. Kūrėjos praktika apima skaitmeninį meną, instaliacijas, audiovizualinius, tarpdisciplinius projektus, glaudžiai bendradarbiauja su įvairių sričių atstovais.

Andrius Šiurys (g. 1991) – elektroninės, akademinės instrumentinės, taikomosios muzikos kompozitorius, įvairių grupių narys bei atlikėjas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Akademinėje kūryboje instrumentinė raiška dažniausiai jungiama su elektronika, prasiskverbia charakteringiausi džiazo motyvai, fonetinis kalbos skambesys (egzistuojančios kalbos simuliacija). 2021 m. už muziką spektakliui „Kafka Insomnia“ (rež. Ž. Vingelis) buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ bei laimėjo Kauno „Fortūnų“ diplomą. 2019 m. pelnęs Jaunojo kompozitoriaus prizą bei už kūrinį „Toks jausmas, tartum važiuočiau namo“ išrinktas geriausiu elektroninių ir elektroakustinių kūrinių kategorijoje.

Demetrio Castelluci (g. 1989) – skirtingais sceniniais vardais prisistantantis, šiuo metu Vilniuje gyvenantis ir kuriantis italų kompozitorius ir garso dizaineris. Nuo 2019 m. įgyvendina ambientinės muzikos projektą, kuriame prisistato kaip „Airport Gad“. 2018 metais pradėjo projektą UNARCHEOLOGY, kuris apima ir galerinę („Sound Gym“ kultūros komplekse SODAS 2123) veiklą, pristatant performansus, peržiūras ir parodas. Kurdamas garso dizainą ir kompozicijas dalyvauja elektro-akustinės muzikos projektuose, įvairiuose šokio, performanso, teatro ir kino vyksmuose, prodiusavo ambientinės muzikos koncertus „AirCheology Airlines“ savadarbiuose skaidymo simuliatoriuose.

STEREOSCOPUS | sound art experiences

Participants: Jokūbas Čižikas, Matas Drukteinis, Vygintas Orlovas, Roberto Beccera, Lauryna Narkevičiūtė, Andrius Šiurys, Demetrio Castellucci.

The exhibition presents creators who explore sound as a medium and form of expression, sound experience and its influence on the perception of space, the noise and acoustics of the environment or bodies, the nature and “spatiality” of sound, the vibrations of video and sound, and so on.

Jokūbas Čižikas composes sound structures using rhythms emitted by the internal organs of the human body, such as the magnetic field of the heart or the neural networks of the brain, thus exploring the environments of mental and physical phenomena of the human body.

Composer Matas Drukteinis’ experiential installation brings awareness to the relationship between the city as a collective entity, and the human: a cell that is balancing between individuality and the whole. He creates a futuristically dystopian map, a peculiar, dotted journey around the gallery’s architectural-urban-socio-cultural habitat that best unfolds through the visual and aural experiences of the urban environment.

Demetrio Castellucci’s installation is a reference to the noise of the everyday environment overflowing with technological machinery artifacts, which fragments and divides our aural experience. The work enables the viewer to decide for themselves when to interrupt and/or completely mute the sound heard in space that opens a dimension of experiencing one rhythm in another. Such an overlap of layers is also felt in the exhibited series of photographs, in which car bodies – as if in an uninterrupted chain of stopped time – are revealed as giant, light-reflecting, dark and dirty organisms.

Lauryna Narkevičiūtė and Andrius Šiurys present a binaural project dedicated to the search for diversity of differences, which uses the landscape formed by natural processes and human activities. The audio range is an integral part of getting to know the landscape. It not only provides the moment of experience with a certain feeling but also allows to find your bearings in a space, realize its boundaries and thus enable the spacetime shift.

Vygintas Orlovas’ installation provides the sound for what is happening outside the gallery window in real time. Using the digital connector, in which the properties of visual information are converted into values ​​and connected to the corresponding properties of sound, the artist synchronizes video and sound. Gallery space becomes a meditative synthesis connecting the outside and the inside, designed to listen, evoke a phenomenological experience, and enhance the emerging unique experience of each perceiver.

Roberto Beccera is interested in sonic linguistic models and explores the extrapolation of the ideas of the basic structures of reality – reflected by the language – to the nature of sound itself and its natural connection to language. The creator questions where the meanings of sounds come from, what qualities we can give to sounds on an emotional basis and how verbalism of love, war and fear is expressed. By refining the meanings of these fundamental components, the artist seeks to get closer to the universality of the expression of aural language.

Six site-specific installations under one roof combine sound art practices articulated by different means and methods. The six autonomous spaces of the gallery are arranged separately and combine six separate, but contextual expositions focused on the specifics of a particular place. It is an embedded exhibition of a certain study of sound that creates a stereoscopic image of a changing and intangible time in physical and audible forms.

In February, the exhibition participates in the SU-MENĖK project, so it is accompanied by performative events, learning programs with performance artist Aistė Jančiūtė, exhibition tours with the artists, and sound meditation sessions.

The project “Stereoscopus” is curated by Evelina Januškaitė and Monika Valatkaitė.

The project is funded by Lithuanian Council for Culture, Lithuanian Artists’ Association, and Vilnius City Municipality.

The gallery extends its gratitude to the colleagues from Artifex gallery and project spaces Editorial and Swallow nd also thanking for the help to Antanas Stanislauskas, Raimonda Tatarėlytė, Tomas Meleška, Stanislavas Lučunas, Artūras Meškauskas, Dainius Petkevičius, Rytis Urbanskas, Guoda Jaruševičiūtė, Vytautas Budziejus, Krzysztof Skoczyk, Aistė Jančiūtė, Arnas Kmieliauskas.

The exhibition will run until March 26.