Projekto pavadinimas referuoja į garsųjį Rembrandto paveikslą, kuriame pavaizduotas savanoriškas miestiečių – fuziljerių būrys. Skirtingai nuo reguliariosios kariuomenės, Olandijos fuziljeriai buvo pilietinės saviorganizacijos rezultatas – tai sąmoningi, laisvi žmonės, savanoriškai susirinkę ginti savo valstybės, miestų bei viešosios tvarkos, patys apsirūpinę ginklais ir amunicija. Sugebėjimas tikslingai deleguoti dalį savo individualios laisvės dėl bendro tikslo, imtis atsakomybės, susijusios su pavojumi gyvybei, daro šiuos žmones tikrai laisvais. Galima drąsiai teigti, kad šis paveikslas yra ryškiausia modernios pilietinės laisvės idėjos išraiška.

Prieš aštuoneruis metus pasaulis drastiškai pasikeitė, kai po Krymo aneksijos tarptautinio saugumo sistemos pradėjo byrėti. Kaip ir daugelis, patyriau galingą šoką – agresyvios praktikos, kurios, atrodytų, visiems laikams nugrimzdo į istorinę užmarštį, grįžo į vartojimą. „Istorijos pabaiga“ pasirodė tik iliuzija. Lygiai taip pat, paaiškėjo, kad nei šalies nepriklausomybė, nei demokratinės pilietinės laisvės nėra kažkokios neatsiejamos duotybės. Mūsų pasaulis pasirodė trapus.

Tai privertė mane gerokai permąstyti savo gyvenimo vertybes. Ar galėčiau gyventi imperinės tironijos priespaudoje, atsisakęs viso to, kas man atrodo gražu, dora ir kilnu? Neturėjau teigiamo atsakymo į šį klausimą.

Mano istorija yra panaši į daugelio šaulių ir karių savanorių, su kurias tenka bendrauti per pratybas, istorijas. Šis meno projektas yra skiriamas jiems. Tai yra žmonės, pasiruošę stoti į galimai, beviltišką kovą. Jie yra toji rembrandtiškoji Nakties Sargyba. Taip pat, tai mano asmeninės patirties perteikimo siekis, tam tikras performatyvumo elementas.

Nenoriu patoso ar narciziško grožėjimosi savimi. Mano patirties refleksija yra saviironiška – pavadinimo dalis „She’s like a rainbow“ referuoja į The Rolling Stones muzikinį žinomą psichodelinio roko žanro kūrinį. Tai būsenos, kurią pasiekia karys po kelių parų pratybų, apibūdinimas, kai dėl nuovargio ir miego trūkumo tikrovė pasirodo visiškai kitokia nei kasdienybėje, o užmerkus akis galima grožėtis psichodeliniu spalvų žaismu. Per vienas iš pratybų ši daina itin įkyriai skambėjo man ausyse – kol pagaliau negavau galimybės pamiegoti kelias valandas.

Kaip jau rašiau, šis projektas buvo pradėtas 2014 metais. Nuo 2022 metų vasario 24 d., Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, po Bučos ir Irpenio skerdynių, jis įgauna kitokį skambesį. Blogis, ta naktis, nuo kurios mes bandome apsaugoti save, savo artimuosius, savo žemę, yra atsiskleidęs visame savo tamsume. Taigi neturime kito kelio. Privalome išsaugoti šviesą, laisvę, žmogiškumą.