Inga Likšaitė, 2020 m.

BODY OF WORK

Serija išsivystė nuo vieno darbo, kurį inspiravo žymaus reklamos fotografo Irving Penn fotografija pavadinimu Nude No.18. Fotografo kūrinyje paveikiai vaizduojamas monumentalių apimčių torsas iš nugaros. Stabiliai į horizontalų paviršių remiasi tvirti sėdmenys, o stuburo linija vos linktelėjus į priekį išeina iš rėmo, jos pabaiga menama. Studijuodama šią fragmentuotą fotografiją, suvokiau materialaus kūno apčiuopiamumą, bet šešėlyje minkštai ir aptakiai ištirpusios formos stipriai palietė mano suvokimą apie kūno idėją iš esmės. Tai pažadino skalę įžvalgų apie santykį tarp materijos ir to kas yra nematoma. Pamėginus jas visas apjungti, atpažinau sąsajas su kūrybos proceso patirtimi. Kai aiški intencija, bet reikia surasti ir išgryninti nežinomus dėmenis. Kai įvairių galimybių chaose kristalizuojasi sprendimas, o mintis tampa kūnu.

“Body Of Work” darbų serija yra apie tą keistą, bet galingą sąmonės lauką, turintį galią tverti, į kurį galima patekti tiesiog būnant kambaryje, tada atsiranda dalykai, jį vadiname kūryba. Mane domina kūrybiškumas kaip intencija, kaip generuojanti energija naujai kokybei gimti. Būsena, kurioje dalyvauja daug patirčių. Žaidimas, problema, nuobodulys, tuštuma, skaičiavimas, iracionalumas, praktiškumas, rega, klausa….kosmosas, kuriame veikia milijonai dalelių. Pati sąvoka kūryba jau kalba apie kažką nestabilaus ir kintančio. Kokia tai veikla ir transformacija. Kiek tame racionalaus proto, žaidimo, ar transcendencijos. Ar autorius kuria kūrinius, ar atvirkščiai kūrybinis procesas brandina autorių.

“Body Of Work” darbuose dekonstruoju kūrybos veiksmą, žaidžiu šioje temoje prasmėmis ir klausimais. Man įdomu išryškinti kūrinio gimimo stadijas, kuomet atsiranda impulsas, pradinė idėja nagrinėjama, lukštenama, ieškoma branduolio, vystymo procese dvejojama, paneigiama, atrandama ir kažkurioje vietoje sustojama ties sprendimu. Lyginu šį autoriaus kelią su nešančiaja raketa, kuri nuo stipraus energijos pliūpsnio didžiulės jėgos dėka paleidžiama į kosmosą, pasiekus kritinį tašką jos pakopos atsiskiria ir subyra į šipulius pasklisdamos po plačią teritoriją. Bet lieka pagrindinis krovinys, kuris, jei pasiekia tikslą ir įgyvendina užduotį, atskleidžia naujas paslaptis apie visatą.

Kiekvieną serijos kūrinį konstravau kaip refleksiją į personalinę patirtį kūrybiniame darbe. Darbuose žaidžiu fotografine manipuliacija ir geometriniais, tipografiniais šių dienų vaizdų kultūroje atpažįstamais artefaktais. Dominuojantys išdidinti žmogaus kūno fragmentai – tai alegorinė vertikalė sujungianti žemiškąją logiką ir tą kažką, ką vadiname polėkiu, intuicija, nuojauta ar kt. Kaip ir visuose savo darbuose, noriu, kad kūrinys būtų paprastas, lengvas ir iš karto suprantamas. Bet, kaip yra išsireiškęs H. L. Mencken, “Į kiekvieną sudetingą klausimą būtinai yra atsakymas, kuris yra aiškus, paprastas ir neteisingas.“ Todėl siekiu transliuoti universalią, ambivalentiškai perskaitomą žinutę, palieku žiūrovui erdvės platesnei interpretacijai ir asmeniniam naratyvui vystytis.

Visi ciklo darbai – tai didelio formato siuviniai, bei juos lydintys maži kūrinukai. Juose taktiliška tekstūra persidengia su ta, kuri suprantama kaip skaitmeninė manipuliacija. Mašininio siuvinėjimo techniką tobulinu senai. Dygsnių struktūra ir tekstūra yra dirgikliai, priartinantis žiūrovą įsižiūrėti iš arčiau, kuomet ankščiau matytas vaizdas išsisklaido ir žvilgsnis pasineria į siūlų žaidimą, tvarkingas ir chaotiškas dygsnių schemas, o išdidintas vaizduojamas motyvas atitraukia vėl sugrįžti žvelgti iš toliau ar pažvelgti iš šono. “Body Of Work” serijoje tokiu būdu bandau reflektuoti mane dominančią kūrybos būseną, kurioje per papildomą dimensiją mintis tampa kūnu.

Inga Likšaitė
Tekstilės menininkė

Body Of Work 8 | 2020 m., drobė, skaitmeninis siuvinėjimas, siuvimas

Body Of Work 7 | 2020 m., drobė, skaitmeninis siuvinėjimas, siuvimas.