Žyma:

tapyba

ALGIMANTO STANISLOVO KLIAUGOS PARODA „TAPATYBĖS ŽENKLAI“

/ /
Ženklų ir simbolių kalba, įprasminanti tautiškumo, tapatybės sąvokas, tapo pagrindine Kliaugos kūrybos ašimi. Gilindamasis į jų prasmes, dailininkas ieško atsakymo į tautos egzistencijos ir išlikimo klausimus. Kaip vieną iš iškalbingiausių valstybingumo liudytojų jis panaudojo senovinių lietuviškų monetų atvaizdus. Daug kartų juos padidinęs ir foto būdu perkėlęs ant drobės, autorius sukūrė šiuolaikišką autentiškos ir virtualios tikrovės […]

Kvietimas dalyvauti parodoje „Figūra“

/ / /
Figūratyvumas dailėje referuoja žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos vaizdavimą, komponavimą erdvėje, daiktiškumą, tikrovės įspūdžio perteikimą, formos ir gylio santykį, kūno struktūros atkūrimą. Menininkų Pauliaus Juškos ir Artūro Aliuko kuruojama paroda „Figūra“ mėgina rekonstruoti nuo 2006 m. LDS galerijoje ,,Arka’’ rengtas dvimetes apžvalgines piešinių parodas (paskutinė įvyko 2015 m.). Anksčiau dauguma parodų dalyvių būdavo vilniečiai, […]

Romualdas Balinskas „TARPE“

/ /
Romualdas Balinskas – tapytojas, knygų dailininkas, parodose dalyvauja nuo 1986 m. Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2019 m. jam įteiktas LDS “Auksinis ženkliukas” už inovatyvius plastinės kalbos ieškojimus bei talpių ir universalių temų plėtojimą. Menininko kūryba išsiskiria plastinės raiškos pokyčiais, nepametant savitumo, polinkio į monochromiją.

Gintaro Zubrio tapybos paroda „Pasikalbėk su jais“

/ /
Ne viename G. Zubrio paveiksle regime veidrodžius ar atspindžius kituose blizgiuose paviršiuose. Veidrodis visais laikais buvo siejamas su paslaptimi, mistika. Net žodžio „mirror“ etimologija nurodo sąsają su stebuklu (mirari, mirabilia). Atvaizdas gali būti tuštybės įrankis ir net pražudyti (Narcizo mitas), bet gali veikti ir priešingai – būti bendravimo su anapusybe simboliu. Gintaro paveiksluose veidrodis tampa […]

Raimondo Gailiūno tapybos paroda „Neramus“

/
Parodai atrinkta daugiau nei 60 tapybos darbų. Jie pasklis visose galerijos salėse pasakodami šešis neramius pasakojimus, sąlyginai pavadintus tokiais vardais: „Prisikėlimai ir kilìmai“, „Būtybės šalia manęs“, „Vilties saulės“, „Šalutinis kiemas“, „Trofėjai“, „Vidinės chimeros“. Visi tapybiniai pasakojimai jungiasi į vieną nuoseklią Raimondo Gailiūno studijoje pastaraisiais metais kurtą istoriją.

ARVYDO KAŠAUSKO TAPYBOS PARODA „NUO REALAUS LINK ABSTRAKTAUS“

/ /
Parodoje eksponuojami darbai apibendrina ilgametę autoriaus reflektuojamą Lietuvos kraštovaizdžio temą, kūriniuose pristatomą nuo platesnės panoramos peizažų iki siaurose didmiesčių gatvelėse aptinkamų kamerinių naratyvų. Dominuojantys regimos aplinkos motyvai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, artimi daugeliui viduriniosios ir vyresnės kartos lietuvių tapytojų, tačiau Kašauskas išsiskiria savitu tapymo stiliumi. Pastarasis pasireiškia išraiškingomis storasluoksnėmis geometrizuotų detalių kompozicijomis, primenančiomis mozaiką. […]
1 2 3