Paroda „Klounada“ jungia du kūrybinius ciklus, kurie vaizdą permąsto kaip universalią kalbą. Pasitelkdama ironiškus, kiek groteskiškus kūrinių veikėjų pavidalus, menininkė kvestionuoja šiuolaikinės visuomenės socialines temas – baimes, lūkesčius, pavydą, savikritikos stoką ar jos perteklių, prisitaikymą ar puikybę. Parodoje pristatoma ne tik tapyba, tačiau ir instaliatyviais tūriais virstantys piešiniai, įkūnijantys ir iškūnijantys kūrybinį procesą, kuris skverbiasi […]