Parodoje pristatomi darbai kuria vasarišką vaiskią atmosferą, kas truputį nubloškia į nostalgišką laikinumo ir vis-praeinančios-dabarties jauseną. Prie kūrinių nepateikiami pavadinimai, taip siekiant autonomizuoti žiūrovo, susiduriančio su vaizdu perteikiama nuotaika, percepciją. Kūriniai tampa tarsi nuorodomis į asmeninius patyrimus, atsisakant konkretybių, tačiau kuriant visus galimus jų scenarijus.