/// ENG BELOW

Balandžio 15 d., trečiadienį, LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius), žiūrovams atveriame scenografijos laboratoriją, kuri yra integrali pasirengimo atstovauti Lietuvai tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje (PQ27) – dalis. Dalyvavimą PQ27 organizuoja Lietuvos teatro centras ir LDS galerija „Arka“.

Šios parodos formatas – kūrybinės dirbtuvės ekspozicinėje erdvėje, kurioje formuosis ir vystysis laboratorijai atviro kvietimo būdu atrinktos idėjos. Visas galerijos „Arka“ erdves užpildo laikinosios teatro ir scenovaizdžių kūrėjų grupių studijos, kuriose menininkai dirbs, testuos, instaliuos, bendraus, įvietins, montuos ir kitaip išmėgins idėjas praktiškai. Idėjų pristatymo raiška – vaizdas, tekstas, garsas, objektas, instaliacija, maketas, prototipas ir pan. – bus tarsi repeticija išskleisti Prahos kvadrienalei siūlomas ekspozicijas.

Laboratorija referuoja tam tikrus spektaklius ar performansus, tačiau funkcionuoja kaip jų kūrėjų naujai ir kitoje erdvėje įvietinama vizuali instaliacija. Čia koncentruojamasi į kūrybinį procesą ir refleksiją, o fokusas perkeliamas nuo unifikuoto spektaklio vaizdo į konkretų garso ir vaizdo dermę kuriantį menininką, taip išryškinant scenografiją kaip įvairiaplanę šiuolaikinio meno discipliną.

Žiūrovai kviečiami laboratoriją lankyti, stebėti procesus, vis kintantį ir gausėjantį ekspozicijų turinį, susitikti su čia veikiančiais menininkais.

Šiuo projektu siekiama diskutuoti scenos menų laukui aktualias temas, apmąstant teatro dailės tendencijas, jų integralumą, performatyviasias savybes, atskleidžiant scenografijos autonomiškumą, santykį su žiūrovu bei kintančiomis technologinėmis galimybėmis.

Laboratorijos tema – „Nebūtys ir tylos“ – atsispiria nuo PQ27 paskelbtos koncepcijos ir yra pristatoma kaip scenografijos ateitis, suvokiant ją kaip potencialo erdvę: nuo istorinių ir meninių tradicijų formų, iki anapus kanonų esančių estetinių ir dramaturginių įrankių, tveriant lauką, kuriame mąstome apie naujas scenografijos galimybes. Tema kviečia išryškinti scenografijos metodus ir praktikas, kurie artikuliuoja (ne)buvimą ir tylą arba juos pasitelkia kaip būdą formuoti ritmą ir erdvės dinamiką, įtraukiant kūną ir gilinanant buvimo teatrinėje aplinkoje pajautą.

Parodos-laboratorijos idėja remiasi vokiečių kompozitoriaus, režisieriaus ir menininko Heiner Goebbels (*1952) „nebūties estetikos“ samprata („Absence aesthetics”), kurią jis tyrinėja į spektaklio vaizdą įpindamas įvairių meno sričių nuorodų, ar pašalindamas tradicinius spektaklio elementus, pvz, aktorių dalyvavimą, kad sukurtų dviprasmišką patirtį, tampančią pagrindiniu kūrinio akcentu. Tai gali reikšti dėmesio nukreipimą į atskirus komponentus, pvz., šviesą, erdvę, tekstą ar garsą, užuot sutelkus jį į pagrindinį veikėją, kas meta iššūkį nusistovėjusioms naratyvo ir personažų raidos tradicijoms. Tad laboratorijoje dalyvaujantys teatro kūrėjų tandemai kviečia permąstyti liminalias būsenas tarp seno ir naujo, kūrėjo ir atlikėjo, muzikos ir tylos, vaizdo ir garso, fizinės erdvės ir jos patyrimo, būties ir nebuvimo, skatindami žiūrovus aktyviai įsitraukti į spektaklio prasmės kūrimą.

Lietuvos dalyvavimą PQ27 finansuoja LR ambasada Čekijos Respublikoje, Lietuvos kultūros institutas.

Lietuvos dalyvavimo PQ27 kuratorės: Kristina Agota Savė, Agnė Biliūnaitė, dr. Evelina Januškaitė

Koordinatorė: Bernadeta Brazdžionytė

///

The format of this exhibition is a creative workshop within the exhibition space, where ideas selected through an open call for the laboratory take shape and evolve. All of the spaces at the Arka Gallery are filled with temporary studios for theater and set design groups, where artists will work, test, install, collaborate, site-specific, assemble, and test their ideas in practice. The results of presenting these ideas—image, text, sound, object, installation, model, prototype, and so on—serve as a kind of rehearsal for the expositions proposed for the Prague Quadrennial.

The Laboratory refers particular plays or performances, but functions as a visual installation by their creators, re-situated in a new space. Here, the emphasis is on the creative process and reflection, and the focus shifts from the unified image of the theatre performance to the artist who creates a specific harmony of sound and image, thereby highlighting scenography as a multifaceted discipline of contemporary art.

Viewers are invited to visit the lab, observe the processes, explore the ever-changing and expanding exhibition content, and meet the artists working here.

Participants: Lauryna Liepaitė / Adomas Juška, Arūnas Adomaitis / Aira Naginevičiūtė, Ignas Šoliūnas / Armanda Rudelytė / Eglė Poškevičiūtė, Ugnė Tamuliūnaitė / Elvita Brazdylytė / Demetrio Castellucci, Sigita Šimkūnaitė / Sandra Straukaitė, Barbora Šulniūtė / Dominykas Digimas, Neringa Keršulytė / Justina Jukonytė / Raminta Naujanytė Bjelle.

This project aims to explore topics relevant to the performing arts, reflecting on trends in theater design, their integrity, and performative qualities, while highlighting the autonomy of set design, its relationship with the audience, and evolving technological possibilities.

The theme of the laboratory—“Absences and Silences”—draws on the concept announced by PQ27 and is presented as the future of scenography, understood as a space of potential: from forms of historical and artistic traditions to aesthetic and dramaturgical tools beyond the canons, creating a field in which we contemplate new possibilities for scenography. The theme invites the exploration of scenography methods and practices that articulate (non)presence and silence, or employ them as a means of shaping rhythm and spatial dynamics, incorporating the body and deepening the sense of being within a theatrical environment.

The concept of the exhibition-laboratory is based on the German composer, director, and artist Heiner Goebbels’ (*1952) notion of „absence aesthetics”, which he explores by weaving references from various art forms into the visual landscape of a performance, or by removing traditional elements of performance—such as the presence of actors—to create an ambiguous experience that becomes the central focus of the work.

This may involve shifting the focus to individual components—such as light, space, text, or sound—rather than centering it on the main character, thereby challenging established traditions of narrative and character development. Thus, the theater-making duos participating in the laboratory invite us to rethink the liminal states between the old and the new, the creator and the performer, music and silence, image and sound, physical space and its experience, being and non-being, encouraging the audience to actively engage in the creation of the performance’s meaning.