Programavimas ir sintezė | Garso meno paroda

Vieta | The venue:galerija „Arka“ | Gallery „Arka“
Parodos laikas | Exhibition dates:2026 02 11 – 02 15
Atidarymas | Opening:Vasario 11 d., trečiadienį, 18 val. | Wednesday, February 11th, 6 PM
Partneriai | Partners:Lietuvos muzikos ir teatro akademija (Lithuanian Academy of Music and Theatre), LMTA Muzikos inovacijų studijų centras (LMTA Music innovation studies centre), Ideas block – Kompresorinė
Kuratorius | Curator:Roberto Beccera

„Programavimas ir sintezė“ – tai paroda, žyminti to paties pavadinimo trijų semestrų trukmės elektroninės kompozicijos magistrantūros kurso pabaigą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Parodoje pristatomi kurso studentų ir absolventų baigiamieji darbai, sukurti ilgalaikės sąveikos tarp garso sintezės, programavimo, grįžtamojo ryšio sistemų, fizinio rezonanso ir interaktyvių garso technologijų dėka.

Kamilė Lebedytė, Matas Beržinskas, Kristijonas Lučinskas ir LMTA absolventai Ignas Šoliūnas bei Edvinas Gruodis Siliūnas pristato garso instaliacijas, kuriose nagrinėjami įvairūs požiūriai – nuo ​​algoritminių ir autonominių sistemų iki taktilinių, medžiagomis grįstų įerdvintų garso praktikų. Kūriniuose atspindimos skirtingos kompozicijos strategijos, kurias vienija dėmesys technologijoms kaip aktyviam garso kūrimo elementui, o programinė įranga, elektronika ir fizinės medžiagos veikia kaip tarpusavyje susijusios muzikinės sistemos.

Parodoje pristatomi muzikos ir garso meno projektai, pabrėžiant procesą, sistemų dizainą ir klausymąsi už fiksuotų muzikinių formų ribų.

Atidarymo renginyje vyks eksperimentinis, įerdvintas LMTA Elektroninės muzikos ansamblių kurso studentų koncertas.

Paroda dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės programoje SU-MENĖK ir vasario 13 d., penktadienį, 18 val. kviečia į performatyvų parodos pristatymo renginį.

Kristijonas Lučinskas – Tekstūros. Istorijos. Simboliai.

Erdvinėje kompozicijoje autorius tyrinėja idėją, kad aplankytos vietos gali išlikti mūsų atmintyje ne kaip fiksuoti vaizdai, bet kaip nuolat kintančios atmosferos. Parodoje kuriamas dialogas tarp fotografijų ir autonomiškai generuojamų garso šaltinių, veikiančių kaip savarankiški kūrėjo „kompozicinio DNR“ nešėjai. Klausymosi patirtį čia formuoja ir pats žiūrovas – jo judėjimas erdvėje keičia balansą tarp garso šaltinių.

Fotografija fiksuoja patirtą akimirką, o garso sluoksnis kyla iš menininko atliktų muzikinių gestų, kurių vidinę logiką perima ir toliau autonomiškai plėtoja generatyvi sistema. Sugeneruotas garsas neatkuria originalaus atlikimo, tačiau išsaugo jo charakterį – kaip buvimo pėdsaką, kuris gyvuoja ir kinta be tiesioginės autoriaus intervencijos.

Kamilė Lebedytė – Atgarsis

Instaliacija sukurta pagal V. Zobielaitės šokio filmą „Ephemeros“ ir kviečia į jutiminį susitikimą su filmo personažu.

Priešais ekraną esančius objektus – tuos pačius, kurie pasirodo filme – galite paliesti, apžiūrėti ir tyrinėti. Per ausines girdimos kiekvieno objekto soninės interpretacijos – garsai, suformuoti ne tik prisilietimo ir judesio, bet ir jūsų paties įsitraukimo.

Liečiant šiuos objektus, kurie filme buvo tik stebimi, instaliacija tampa gyva patirtimi: filmas nebėra tik regimas, jis atsiveria per lytėjimą, klausą ir regą, kviesdamas jus dalyvauti ir tapti jos dalimi.

Matas Beržinskas – Tetrad (keturioms gitaroms, keturiems gitaros stiprintuvams ir keturiems kambario kampams)

Garsiakalbis tampa tradicinio atlikėjo vaidmens surogatu, veikdamas kaip pagrindinė instrumento skambėjimo priežastis. Vėliau atsiradus fiziškai modeliuojamoms stygoms, garsiakalbis atlieka ne tik atlikėjo, bet ir gitaros (matematiškai apskaičiuotų jos stygų simuliakrų) funkcijas.

„Tetrad“ nagrinėja atotrūkį tarp instrumentinio atlikimo tradicijų ir garso instaliacijos praktikos, siūlydamas alternatyvų instrumento funkcijos supratimą.

Ignas Šoliūnas – Visagalis Bobas

…Stebėti Bobą būdavo meditacinė, kartais net ritualinė patirtis. Vien jo egzistavimas visas mintis užliedavo saugumo ir užtikrintumo jausmu. Bobas galėdavo dienų dienomis nejudėti iš vietos ir mąstyti apie savo egzistenciją… Apie beprotišką pyktį ir žiaurumą, kurį jis buvo pajėgus išreikšti. Staiga pastebėdavau nedidelį jo akių judesį. Kitą akimirką jis smogdavo! Viena sraigė krisdavo, tada kita. Būdamas toks bebaimis ir nuožmus, jis nerodydavo jokio gailesčio toms prakeiktoms sraigėms. Daug kartų mačiau jį kovojantį su kate. Jis neleisdavo tai bjauriai būtybei gerti vandens, kurį jis taip mylėjo.

Atminimui apie Bobą, visagalią Betta splendens.

Instaliacija akvariumams ir vibraciniams garsiakalbiams.

Programming and Synthesis is an exhibition marking the conclusion of a three-semester course of the same name for master students of electronic composition at the Lithuanian Academy of Music and Theatre (LMTA). The exhibition presents final works by students and alumni of the course, developed through long-term engagement with sound synthesis, programming, feedback systems, physical resonance, and interactive audio technologies.

Kamilė Lebedytė, Matas Beržinskas, Kristijonas Lučinskas, and LMTA alumni Ignas Šoliūnas and Edvinas Gruodis Siliūnas, present sound installations that explore a range of approaches, from algorithmic and autonomous systems to tactile, material-based, and spatial sound practices. The works present different compositional strategies, and they share a focus on technology as an active element in sound creation, with software, electronics, and physical materials work as interconnected musical systems.

The exhibition presents these projects at the intersection of music and sound art, emphasizing process, system design, and listening beyond fixed musical forms.

The opening event will also feature an experimental, spatially oriented concert by students of the Electronic Music Ensemble course at LMTA.

Kristijonas Lučinskas – Textures. Stories. Symbols.

In this spatial composition, the artist explores the idea that visited places may persist in our memory not as fixed images, but as continuously evolving atmospheres. Within the exhibition space, a dialogue is formed between photographs and autonomously generated sound sources, which function as independent carriers of the artist’s “compositional DNA.” The listening experience is also shaped by the viewer themselves — movement through the space alters the balance between the sound sources.

Photography captures an experienced moment, while the sound layer emerges from musical gestures performed by the artist, whose internal logic is taken up and further developed autonomously by a generative system. The generated sound does not reproduce the original performance, but preserves its character — as a trace of presence that continues to exist and change without the author’s direct intervention.

Kamilė Lebedytė – Embodied Resonance

The installation is inspired by V. Zobielaitė’s dance film Ephemeros and invites a sensory encounter with the film’s character.

The objects placed in front of the screen—the same ones that appear in the film—can be touched, explored, and experienced up close. Through headphones, visitors hear each object’s sonic interpretation: sounds shaped not only by touch and movement but also by the participant’s own engagement.

By interacting with these objects, which were previously only observed on screen, the film transforms into a living experience: it is no longer just seen, but felt through touch, hearing, and sight, inviting the viewer to participate and become part of the work.

Matas Beržinskas – Tetrad (for four guitars, four guitar amps and four corners of a room)

The loudspeaker becomes a surrogate of the role traditionally occupied by a performer, acting as the primary exciter of the instrument’s sound behavior. With the later introduction of physically modeled strings, the loudspeaker further takes on functions not only of the performer  but also the guitar (mathematically calculated simulacras of its strings).

Tetrad addresses the gap between instrumental performance traditions and sound installation practice, proposing an alternative understanding of the function of the instrument.

Ignas Šoliūnas – Almighty Bob

…Observing Bob was a meditative, sometimes even ritualistic experience. Being honored by his sheer presence brought this feeling of security and certainty. Bob would spend days without moving an inch, reflecting on his existence… reflecting on the madness and the wrath he was capable of. All of a sudden I would notice this tiny movement in his eyes. The next moment he would strike! One snail falls, then another one. Fearless and ruthless, he would show no mercy to those damn snails. Many times I’ve seen him fighting a cat, not letting that foul creature drink the water he so damn loves.

In memory of Bob, the almighty Betta splendens.

Installation for fish bowls and audio drive transducers.