Nebūtinai labai technologiški, nebūtinai labai konceptualūs, nebūtinai labai „giliamintiški“, nebūtinai labai novatoriški, kartais jaunatviškai naivūs, kartais truputį juokingi, bet visada labai nuoširdūs, visada gaivūs, kartais mielai vaikiški, kartais nevisai pavykę, bet labai džiuginantys mokytojus pirmieji bandymai „prisijaukinti“ stiklą, pirmieji eksperimentai, pirmieji nusivylimai, pirmasis džiaugsmas, kai po ilgo darbo, galų gale kažkas pavyksta…

Parodoje eksponuojami J. Vienožinskio dailės mokyklos N. Vilnios filialo stiklo studijos mokinių (dažniausiai 15 – 18 metų vaikai) darbai. Ketvirtais mokslo metais, pagal programą, mokiniai gali pasirinkti kompozicijos dalyką – tapybą, grafiką, skulptūrą, fotografiją, keramiką ir t.t. Kai kurie iš jų pasirenka stiklą. Su šia medžiaga kartą į savaitę jie eksperimentuoja vienerius mokslo metus.

Kadangi laikas labai trumpas, didžiąją kurso dalį skiriame bandymui suprasti, kas yra tas stiklas ir ką su juo galima nuveikti, bei grumtynėms su sudėtinga stiklo technologija, o idėjos dažniausiai lieka gana „gaivios“, kartais net spontaniškos… bet gal šiuo atveju tai ir yra didysis pliusas. O nepatyrimas ir nežinojimas dažniausiai būna priežastimi imtis minties įgyvendinimo… Jeigu jie viską žinotų – turbūt nė nepradėtų…