Grupinė paroda "[į / iš]sišaknijimas / [up]rooting", tarptautinio mobilumo projekto „Common Ground“ dalis | [Up]rooting exhibition of the international mobility project Common Ground

Projekto organizatoriai / Organizers of the project: Lietuvos dailininkų sąjunga, Torūnės šiuolaikinio meno centras Znaki Czasu, organizacija „Pojūčių akademija“.
Projekto meno vadovė / Art director of the project:Anna Eyjólfsdóttir.
Projekto vadovės / Project managers:Evelina Januškaitė, Paulina Kuhn, Ragnhildur Stefánsdóttir.
Projekto asistentė / Project assistant:Lilia Kaletowska
Koordinatorės Lietuvoje / Coordinators in Lithuania:Eglė Ganda Bogdanienė, Monika Valatkaitė.
Laikas / Time:2022 12 16 – 2023 01 18

Pastaraisiais dešimtmečiais Europa patyrė didžiausių migracijos iššūkių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Juos sustiprino vis ištinkančios pabėgėlių krizės bei nuožmus karas Ukrainoje, sėjantys nerimą, neužtikrintumą, namų kaip fizinės vietos trapumą. Žmogaus teisių klausimai taip pat opūs lietuviškame diskurse: įvairiomis rasėmis, tautybėmis ir kilmėmis turtėjanti Lietuvos visuomenė – dar vis darnaus sociumo vystymosi procese. Žmonijos akistatose su nenumatytomis situacijomis bendruomenių ryšiai nyksta, dėl ko kyla socialinių ir kultūrinių problemų.

Lietuvos dailininkų sąjunga, bendradarbiaudama su Torunės šiuolaikinio meno centru (Lenkija) ir Reikjaviko organizacija „Pojūčių akademija“ (Islandija) 2020-2023 m. įgyvendina tarptautinį mobilumo projektą „Common Ground / ComG“, skirtą meninėmis priemonėmis svarstyti ir aktualizuoti šias problemas, taip prisidedant prie teigiamų pokyčių ir sąmoningumo stiprinimo. Projekto temos nukreiptos į socialinį diskursą – migracijos iššūkius, sąveikas tarp skirtingų kultūrų, tautinių mažumų, vietos bendruomenių integraciją, savitarpio supratimą kuriant visiems palankų mikroklimatą. Ekologinių, ekonominių, aplinkos ir priverstinio persikėlimo krizių akivaizdoje, „bendra žemė“ turi būti persvartoma, siekiant atspindėti pakitusią padėtį šiame nuolat kintančiame pasaulyje.

Projekte buvo įgyvendintos rezidencijos, parodos ir lydinčios veiklos Reikjavike, Torūnėje ir Palangoje, kuriose dalyvavo 18 menininkų, 3 mokslininkai iš kiekvienos šalies, 6 kultūros lauko vadybininkai ir gausi dalyvaujančių institucijų kūrybinė komanda. Rezidencijų metu buvo vystomi meniniai-socialiniai tyrimai ir atviras tiesioginis dialogas, tapę medžiaga projekto dalyviams šiuos klausimus referuoti meno kūriniais. Šie tyrimai grupinės ekspozicijos pavidalu pristatomi parodoje „[į / iš]sišaknijimas / [up]rooting“, galerijoje „Arka“, Vilniuje.

Pirmoji Reikjavike surengta projekto paroda „Where is my Home?“ (liet. Kur mano namai?) iškėlė fundamentalų klausimą apie vietos, kurioje jaučiamės kaip namie, poreikį, aktualizavo visiems bendražmogišką tapatinimosi su gyvenamąja aplinka aspektą, kai dėka laisvo ir intensyvaus judėjimo pasaulyje sąvoka „namai“ išsiplėtė. Reaguodami į didelį jų šalyje gyvenančių užsieniečių skaičių (Islandijoje, beje, didžiausia imigrantų populiacija yra lenkų tautybės, lietuvių tautybės – trečioje vietoje), šio projekto idėjos autoriai ir iniciatoriai kvestionuoja tarp buvimo savu ir svetimu „pakibusią“ būseną.

Torūnėje pristatyta paroda „No Man‘s Land“ (liet. Niekieno žemė) aktualizavo nūdienos pasaulyje įsitvirtinusias „mano“ ir „ne mano“ sąvokas, siekiant persvarstyti, ką šiandien reiškia „bendra“. Kalbėdamas apie migracijos sukeltą perėjimo iš savo į kito vietą, lenkų filosofas Tomasz S. Markiewka pažymėjo, kad toks pasidalijimas atsirado dėl kapitalistinio „nuosavybės“ fenomeno, kai tuo tarpu klajokliška prigimtis nuo neatmenamų laikų leido suvokti žemę kaip niekieno ir kaip visų tuo pat metu. Gyvenant santarvėje ne tik su žmonėmis, bet ir su kitomis rūšimis.

Pratęsiant pastarasias diskusijas, galutinė projekto dalyvių grupinė paroda „[į / iš]sišaknijimas“ (angl. [up]rooting) kalba apie persikėlimą kaip procesualų vyksmą. Apie tai, jog lokacija nebūtinai yra apibrėžiama nekintančiomis vietos koordinatėmis, o funkcionuoja veikiau kaip esamos būsenos ir patyrimo vieta. Jog tai, ką nurodo sava vieta yra kiekvieno autonomiška ir individuali patirtis, kuri kaskart gali būti perkeliama kitur ir vis dar nepamesti to „savasties“ pojūčio. Pasitelktas terminas uprooting gali reikšti ir įsivietinimą („įleisti šaknis“), ir išsivietinimą („persikelti kitur“), ir išvietinimą („privestinį iškeldinimą“), ir tuo pačiu – šių pojūčių kartojimąsi bet kurioje pasaulio vietoje.

Paroda kviečia pamąstyti apie vietos įsitvirtinti paieškas, apie tai, jog sąvoką „žemė“ yra ir fizinė vieta, kurią žmogus okupuoja (Land), ir lietuviškai sąmonei svarbus santykis su žeme, t.y. dirva, kurioje sėjama, kurioje kas nors dygsta, auga (Ground), ir žemė kaip žmonių planeta, kuri primena, kad kiekviena unikali gyvybės terpė yra kartu ir globalus darinys bei nuo visų bendrai priklausomas organizmas (žodis Plantae (lotyniškas augalų karalystės pavadinimas) yra žodžio Planeta anagrama!).

Tvarus dialogas tarp trijų valstybių menininkų, kuris buvo keltas visų pirma kaip vienas projekto tikslų, galiausiai parodė, kad pagrindinis tikslas ir pasiektas rezultatas yra ryšiai: tarp žmonių, gamtos, aplinkos, idėjų. Tai komunikacija, kurianti bendrabūvį, tai galimybė bendrauti, keliauti, diskutuoti, pažinti, patirti erdvę ir laiką. Tai vieta ne tik aplink mus, bet ir mūsų sąmonėje, skirta saugoti šiuos ryšius ir juos toliau kultivuoti. Tarsi nuolatos savo dirvoje persodintum, kitap tariant – įšaknydintum – savo erdvės ribas „išaugusius“ augalus. Tai paroda ne apie vietą, o apie ryšiais paremtą jos susikūrimą čia ir dabar.

Evelina JanuškaitėMenotyrininkė

Paroda yra tarptautinio projekto „Common Ground“, finansuojamo EU programos „Kūrybiška Europa“, dalis.

Lithuanian Artists’ Association, in cooperation with the Centre Of Contemporary Art In Toruń (Poland) and the Academy of the Senses organization from Reykjavík (Iceland) started implementing an international project Common Ground/ComG (it began in 2020 and will continue until 2023) which aimed at considering and contemporizing these issues via artistic means, thus contributing to positive changes and awareness raising. The topics of the project are focused on a social discourse: challenges of migration, interactions between different cultures, integration of ethnic minorities and local communities, mutual understanding while creating a favourable microclimate for all. In the face of ecological, economic, environmental and forced displacement crises, the “common ground” must be rethought in order to reflect the changed situation in this ever-changing world.

The project included residencies, exhibitions and accompanying activities in Reykjavik, Toruń and Palanga. Its participants consisted of 18 artists, 3 researchers from each country, 6 cultural field managers and a large creative team of participating institutions. During the residencies, artistic-social research and open direct dialogue were developed, which became material for the project participants to refer to with works of art. These studies are presented in the form of a group exhibition at the [Up]rooting exhibition in the Arka Gallery in Vilnius which is about relocation as a processual event. About the fact that location is not necessarily defined by unchanging location coordinates, but rather functions as a place of existing state and experience. After all, what a homey place refers to is everyone’s autonomous and individual experience, which can be transferred to another place each time and still not lose that sense of homeyness. The term uprooting can mean both settling in (to put down roots) and moving away (moving elsewhere) as well as displacement (the forced moving away) and at the same time, the repetition of these sensations in any part of the world.

The exhibition invites you to think about the search for a place to establish yourself, about the fact that the concept of land is both the physical place that a person occupies (Land), and the relationship with the land that is important to Lithuanian consciousness, i.e. the soil in which something is sown, in which something sprouts, grows (Ground), and the earth as the human planet, which reminds us that each unique medium of life is also a global entity and an interdependent organism (the word plantae – the Latin name for the plant kingdom – is an anagram of the word Planet!).

The sustainable dialogue between the artists of the three countries, which was raised primarily as one of the goals of the project, finally showed that the main goal and the achieved result are connections between people, nature, environment and ideas. It is a communication that creates coexistence, an opportunity to communicate, travel, discuss, get to know and experience space and time. It is a place not only around us, but also in our consciousness, dedicated to protecting these connections as well as cultivating them. It’s as if you were constantly replanting, in other words – rooting – plants that have grown beyond the limits of their space. This exhibition is not about a place but about its creation here and now based on connections.

Parodos organizatorius / Organizer of the exhibition: LDS galerija „Arka“.

Menininkai / Artists: Andrii Dostliev, Sylwia Gorak, Maciej Kwietnicki, Ala Savashevich, Wiola Ujazdowska, Joanna Małecka, Páll Haukur Björnsson, Sindri Leifsson, Pétur Magnússon, Anna Sigríður Sigurjónsdóttir, Ragnhildur von Weisshappel, Kristín Reynisdóttir, Tomas Andrijauskas, Andrius Grigalaitis, Marija Griniuk, Solveiga Gutautė, Živilė Minkutė, Julija Pociūtė.

Parodos architektas / Exhibition architect: Darius Baliukevičius.

Parodos dizainas / Exhibition design: Asta Ostrovskaja.

Rėmėjai / Sponsors: Programa „Kūrybiška Europa“, Lietuvos kultūros taryba.

Informacinis partneris / Information partner: Lenkų kultūros institutas Lietuvoje.

Dėkojame / Gratitude: Krzysztof Stanisławski, dr. Justui Kažiui, dr. Skaidrai Trilupaitytei, Editai Radvilavičiūtei-Utarienei, Kamilai Neuman, Solveigai Gutautei, Dainiui Petkevičiui, Andriui Grigalaičiui, Artūrui Meškauskui, Raimondai Tatarėlytei, Wojciech Ruminski, Antanui Stanislauskui, dr. Tadui Šarūnui, Stsiapan Stureikai, Ievai Čičelytei, Svetlanai Petuškovai, Linui Žulkui, Tomui Šaltmeriui, Petrui Jurkštui, Mariui Ladygai, Tomui Meleškai, Lukui Stanioniui, kun. Guntars Skutels, Ignui Lukoševičiui, galerijai „Meno parkas“, Andrzej Kieruliui, Unei Liandzbergytei, Virginijai Mačionytei, Irenai Adomaitienei, Europos humanitariniam universitetui, Indrei Stulgaitei-Kriukienei, Kaspar Aus, Lilijai Gotautaitei-Smalinskei, TelepART