Fragmentai

Autorius:Eglė Ulčickaitė
Laikas:2019 05 08 – 28

„<...> Mintyse apžvelgdama savo kūrybą ir bandydama atsekti, kaip atsirasdavo paveikslai ir žodžiai apie juos, pastebiu du besikartojančius veiksmus – rinkimą ir konstravimą. Konstruoju paveikslus iš to, ką matau prieš akis, iš sąmonėj, atminty įstrigusių vaizdinių, eskizų, iš fotografijose užfiksuotų vaizdų, iš kultūrinio maisto. Šį tekstą irgi konstruoju – iš užrašuose padrikai išsibarsčiusių žodžių, jau sukonstruotų tekstų, savų ir svetimų minčių, iš pokalbių nuotrupų. Tiesa, kiekvienas menininkas, mokslininkas ar detektyvas vienaip ar kitaip atlieka šiuos rinkti-konstruoti veiksmus. Juos atlieka netgi nieko bendra su pastarosiomis sritimis neturintis žmogus: žmonės kaupia radinius – komodų stalčiuose ar atminties lentynose – iš praeities pėdsakų eiliuoja kas sau kokią odę laikui. Eiliuoja save. Žodžiais, vaizdais, daiktais, kūriniais. Ieško tinkamiausios vietos blankstančių jausenų nuotrupoms patalpinti. Atmintis išsaugo tik mažą dalį nugyvento laiko.

<...> Fragmentas [lot. fragmentum – nuolauža, skeveldra] – nedidelė visumos dalis, nuotrupa. Žodį „fragmentas“ šios parodos kontekste galima traktuoti daugiaprasmiškai. Parodoje pristatau keletą savo 2012 – 2019 m. kūrybos fragmentų iš tapybos, piešinių, akvarelių, koliažų bei radinių kolekcijų.

<...> Siekiau, kad paskiros parodos dalys, nors ir būtų galima atsekti jas veikiant tarsi etapus, persidenginėtų ir sluoksniuotųsi, o kartais – pasikartotų. Būtent netapataus kartojimosi įspūdžių fragmentai yra tai, ką kūryboje bandau artikuliuoti kaip laik(inum)o patirtį. Tapybinėje plotmėje mane domina medžiaginė aplinka: daiktai, interjerai – vietos, kurias aplink save tveria, perdirba ir palieka žmogus. Didžiausią dėmesį skiriu kintančiai, utilitarinę reikšmę prarandančiai tos aplinkos daliai. Laiką tapyba bandau užčiuopti per tebeesantį, bet kitaip funkcionuojantį daiktą, jo reikšmės skirtumą.

<...> Tapybos mediją šiuose ieškojimuose tapatinu su faktų – sąmonės dirbinių kūrimu. Tapydama tarsi skolinuosi praėjusio laiko fragmentus, laiko nuotrupas – kad sukurčiau beformei dabarties erdvei struktūrą, kad praeities laiko virsmas dabartimi įgautų stuburą. Įsivaizduoju, jog taip įmanu užpildyti aiškesnio dabarties suvokimo stoką.“

EGLĖ ULČICKAITĖ, 2019

 

Galerijos kūrybinę programą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.