FINBALT: Under the Surface. Environmental Ideologies

Parodos laikas | Exhibition dates: 2025 01 15 – 02 08
Vieta | The venue: šiuolaikinio meno erdvė ARS Projektiruum, Talinas, Estija
Atidarymas | Opening: sausio 15 d., trečiadienį, 17 val. | Wednesday, January 15th, 5:00 PM
Adresas | Address: Pärnu mnt 154, Tallinn 11317
Organizatoriai | Organizers: Estijos tapytojų sąjunga | Estonian Painters‘ Association
Kuratorės | Curators: Tiiu Rebane (EE dalis), dr. Evelina Januškaitė (LT dalis), Satu Kalliokuusi, Eeva Muona (FI dalis)
Partneriai | Partners: galerija “Arka”, Helsinkio dailininkų sąjunga | gallery „Arka“, Helsinki Artists‘ Association
Dalyviai | Participants: Gytis Arošius, Kopa, Emilija Noreikaitė, Karolina Ūla Valentaitė (LT), Angela Soop, Jane Remm ir Marta Konovalov, Grisli Soppe-Kahar, Lilian Mosolainen, Johanna Mudist, Pille Ernesaks, Veiko Klemmer (EE), Teemu Mäki, Jaakko Autio, Alexander Salvesen, Sara Pathirane ir Laura Pietiläinen (FI).
Rėmėjai | Sponsors: Vilniaus miesto savivaldybė (City of Vilnius), Estijos kultūros fondas (Estonian Cultural Endowment), Estijos dailininkų sąjunga (Estonian Artists’ Association), Helsinkio miesto savivaldybė (City of Helsinki), Suomijos meno sklaidos centras TAIKE (Finnish Arts Promotion Centre), Lietuvos dailininkų sąjunga (Lithuanian Artists’ Association).

LDS galerija „Arka“ kartu su partneriais – Estijos tapytojų sąjunga bei Helsinkio dailininkų asociacija – nuo 2023 m. vykdo tarptautinį projektą FINBALT, kuriuo apmąstomas teritoriniu pobūdžiu šalis jungiantis jūrinis, gamtinis, socialinis bei politinis kraštovaizdis.

Jau trečioji projekto paroda „Under the Surface. Environmental Ideologies“ meninėmis priemonėmis tyrinėja dominuojančius naratyvus, įsitikinimus ir primirštas praktikas, formuojančias žmonijos santykį su gamta. Čia analizuojama, kaip ekokritišką požiūrį kūryboje pasitelkiantys menininkai sąveikauja su kompleksiška gyvenamąja aplinka, pasiūlydami įžvalgų apie platesnes mūsų ateities perspektyvas.

Lietuviškąją parodos kolekciją sudaro Gyčio Arošiaus tapyba, Kopos objektai, Emilijos Noreikaitės video kūrinys ir Karolinos Ūlos Valentaitės video instaliacija, kurie akcentuoja takios ir procesualios aplinkos ideologijos diskusiją. Nagrinėdami skirtingus šios temos aspektus, tokius kaip organinių ir sintetinių medžiagų sąveiką, ribas tarp tikrovės ir mito, kone ritualinį įvairių gyvybės rūšių poveikį ar retrofuturistinę pasaulio žiūrą, menininkai svarsto daugialypę ekologinę mūsų ateitį.

Gyčio Arošiaus tyrinėjimai grindžiami retrofuturistiniu požiūriu, kuriuo jis referuoja galimai artėjančių katastrofų baimę ir distopiškas jų pasekmes. Jo darbuose neretai aptinkama brutalistinės architektūros elementų, konstrukcijų ir mašinų, tarp kurių slepiasi kontūrus prarandančios žmonių figūros. Šaltai monochrominiais tapybos darbais autorius kuria nejaukos atmosferą ir susvetimėjimo potyrį. Kūriniuose persipina praeitis, dabartis ir ateitis, ir šiame belaikiškume menininkas siekia atrasti fiksuotą, racionalų pagrindą, paaiškinantį nenumaldomą nyksmo ir entropijos jausmą.

Menininkė Kopa pasitelkdama gyvūnų kaulų liekanas, kuria instaliatyvius pasakojimus apie gyvenimą ir pereinamuosius jo etapus. Kūryboje ji derina organines medžiagas ir urbanistines atplaišas, jai svarbu natūralumo ir dirbtinumo sąveika. Nebejudančių kūnų fragmentais pasakodama vizualias istorijas, ji įtraukia žiūrovą į apmąstymus apie laikiną kūno ir sielos santykį su fiziniu pasauliu, bei savo vaidmenį šiame begaliniame tarpinių būsenų rate. Jos darbai reflektuoja žmogaus įsiterpimą gamtos cikluose, pabrėždami neatsiejamą kultūros ir gamtos sąveiką.

Šiuolaikinėmis raiškos priemonėmis pasitelkdama teksto ir vaizdo simbiozę, Emilija Noreikaitė jungia tikrovės ir mito ribas, bei veda žiūrovą giliai poetiniais mitologijos ir filosofijos labirintais. Jos kūryba apima būties mito analizę neišvengiamybės aspektu, referuojant priešpriešą tarp kūrėjo ir kūrinio, praeities ir dabarties vaizdinių. Autorė remiasi poetine ir literatūrine raiška ir taip vysto poetinio realizmo sampratą. Savo kūrybinę praktiką ji grindžia kvietimu pasinerti į abstrakčius vidinius žmogaus išgyvenimus, kurių gelmėje susiduriama su kolektyvine sąmone, apimančia seniai praėjusius amžius ir jungiančia visus į neapibrėžtą visumą.

Karolina Ūla Valentaitė kūryboje nagrinėja ritualines apeigas, queer kultūrą, archajiškumą, žmogaus santykį su augalais ir giminystės ryšius. Jos darbuose itin svarbią vietą užima atminties, tapatybės ir ekologijos temos, kurios persipina, palaipsniui transformuodamosi į atminties ekologiją, tapatybės ekologiją ir tapatybės atmintį.

Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės 90-mečio programos dalis. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nuotr. Gyčio Arošiaus darbas „Where the trees gone“, 2020, aliejus, kartonas, 31x47cm.

EN

Estonia, Finland, and Lithuania are connected by the sea, nature and geopolitics, which serve as symbolic cornerstones for cross-border artistic collaboration—a pursuit of poetic-analytical expressions and interpretations of our living environment. On January 15, 2025, at 5:00 PM, the third exhibition of the FinBalt collaboration project, initiated in 2023, will open at the ARS Projectroom in Tallinn: “Under the Surface. Environmental Ideologies.”

In the Estonian context, we recall the sharp rise in environmental awareness during the Soviet era, where nature conservation emerged as a primary means of protecting national identity. At that time, it appeared to be the only permissible argument that could serve as a shield for individual free will within society. Globally, in the latter half of the 20th century, ecological discourse grew into a scientific discipline. Yet, one of its forebears can be considered art itself. Art, with its inherent ability to play without prescribed rules, offers a unique platform for developing new discourses aimed at mitigating the harmful effects of human activity on the environment.

When observing large, interconnected ecosystems, it becomes evident that humanity—with all its social systems, economic theories and practices, interests, history, and culture—is but one element among the multitude that forms a whole. An object among objects, a subject among subjects.

The concept of the exhibition at the ARS Projectroom incorporates the human being as an equal subject among other factors in the examination of environmental issues. Specifically, the exhibition explores contemporary thought patterns and their spheres of influence as factors shaping the environment. What are the ideas, understandings, and collectively comprehensible notions that humanity considers, believes in, and seeks to implement in practice today or in the future concerning the living environment?

The Lithuanian exhibition features artworks that explore humanity’s complex and ever-changing active relationship with nature. The Finnish selection highlights the immense waste problem of our time while simultaneously offering paradoxical glimpses of hope. The Estonian exhibition focuses on examining the intuitive and analytical capacities of human consciousness in the context of the broader environmental crisis.

How does the contemporary eco-critical artist respond to a complex living environment damaged by past ideologies? What are the messages and practices of today’s environmental art? These are the questions explored by the third exhibition of the FinBalt collaboration project, curated by the Estonian Painters’ Association.

The exhibition is part of the creative program of the Lithuanian Artists’ Association, dedicated to organisation‘s 90th Anniversary. The organization’s activities are financed by the Lithuanian Council for Culture.