Danų režisieriaus Lars Von Trier filme „Melancholija“ viena iš dominuojančių temų yra skirtinga šeimos narių reakcija ir elgesys stebint prie žemės artėjančią, visiems pražūtį lemiančią, Melancholijos planetą. Filmas tapo impulsu idėjai surengti tokią “Konsteliacijos“ parodą, kur pati konsteliacija būtų ir metodas ir turinys, o – autoriai – vienos šeimos nariai Elena Balsiukaitė – Brazdžiūnienė, Arvydas Brazdžiūnas – Dusė, Kazimieras Brazdžiūnas, Pranciškus Brazdžiūnas.

Konsteliacija (lot. constellatio – žvaigždžių padėtis) – sąvoka naudojama ne tik astronomijoje dangaus kūnų savitarpio padėčiai nusakyti, tačiau gali būti vartojama ir norint išreikšti struktūrinį išsidėstymą, padėtį ar susiklosčiusias aplinkybes gyvenime bei psichologijoje. Šiuo žodžiu įvardijamas praktinis psichologinis metodas leidžiantis atrasti ryšį tarp to, kas vyksta kiekvieno ir jo šeimos, giminių, protėvių gyvenimuose, nustatyti tarpusavio ryšius tarp žmonių, įvykių ir aplinkos. Tai leidžia suprasti, jog neišvengiamas priklausymas sistemai (kolektyvui, šeimai, genčiai), brėžia likimines mūsų trajektorijas ir gilumines dedamąsias, formuojančias tapatybes. Taikant šį metodą yra akcentuojamas ryšys su praeitimi ir konkrečia istorija, šia akimirka ir ateitimi. Taigi ir rengiant tokio tipo parodą neįmanoma ir net neverta vengti kontraversijų, sutapimų ir sąsajų. Galimai vizuali jos visuma ir lemia šios konsteliacijos „diagnozę“.