Parodoje Tapybos linija eksponuojama Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) Vaikų ir jaunimo skyriaus 2019 m. absolventų tapybos baigiamųjų darbų kolekcija, kurioje keturiolika jaunųjų menininkų perteikia skirtingas idėjas, naudodami įvairius tapybinės išraiškos būdus. Absolventų vadovai – žinomi menininkai, šios mokyklos mokytojai Linas Liandzbergis, Kristijonas Miliūnas, Vida Sevrukienė.
Iki birželio 2 d. Dailininkų sąjungos galerijoje veikia ir šios mokyklos Suaugusiųjų skyriaus absolventų darbų paroda. Joje taip pat gausu ir įvairiausių tapybinių interpretacijų. Tad sostinės parodų žiūrovams šiemet plačiai pristatomi naujausi VJVDM sukurti darbai, atskleidžiantys dailės ugdymo aktualijas bei mokyklos veiklos spektrą. Nuolat rengianti mokinių, absolventų kūrybos parodas mokyklos erdvėse bei įvairiose dailės galerijose, kultūros institucijose, VJVDM siekia supažindinti visuomenę su meninio lavinimo galimybėmis, pabrėžti jo svarbą asmenybės raidai, taip pat – prisidėti gausinant, plečiant kultūros lauko dalyvių gretas.
Parodos pavadinimas atspindi šioje mokykloje nuo pat jos įkūrimo 1958 m. ypač svarbią tapybos discipliną, kuri ilgainiui tapo ne tik organiška mokyklos savasties dalimi, bet ir simboline, kone metafizine kategorija. J. Vienožinskio dailės mokykloje (iki 1994 m. – Keturmetė Vilniaus vaikų dailės mokykla su vakariniu – suaugusiųjų skyriumi) klestėjo savotiška sovietmečio modernizmo dirbtuvė, kur kiek toliau nuo ideologijos prievaizdų akių vyko gyvybingas tapybos mokymosi, idėjų apykaitos procesas. Tapybą bei tapybinę kompoziciją šioje mokykloje yra dėstę daugybė garsių Lietuvos menininkų – Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Arvydas Šaltenis, Valentinas Antanavičius, Juozapas Miliūnas, Algimantas Švėgžda, Marija Teresė Rožanskaitė, Igoris Piekuras, Jonas Gasiūnas, Algis Skačkauskas, Justinas Vaitiekūnas. Įspūdingas ir šią mokyklą baigusių talentingų tapytojų „derlius“– tai Nomeda Saukienė, Šarūnas Sauka, Henrikas Natalevičius, Ričardas Bartkevičius, Sigita Maslauskaitė bei dešimtys kitų garsių kūrėjų. 1994 m. mokyklos mokytojų iniciatyva jai suteiktas iškilaus tapytojo, pedagogo Justino Vienožinskio vardas, tokiu būdu aiškiai nubrėžiant sąsajas su tarpukario Lietuvos tapybos tradicija, parodant tapybos disciplinos svarbą dabartinės mokyklos gyvenime.
Ši meninio ugdymo „linija“ mokykloje stipri ir dabar – ją mokykloje palaiko ir plėtoja Vygantas Paukštė, Eglė Gineitytė, Eglė Ridikaitė, Aistė Kirvelytė, Linas Jusionis, Jonas Vaitekūnas, Vytautas Dubauskas, Rasa Noreikaitė – Miliūnienė, Vytautas Vasiliūnas bei jau minėti šiųmečių absolventų baigiamųjų darbų vadovai. Tapybos linijos tęstinumą, kartų kaitą bei patirties mainus liudija ir kūrybinės L. Liandzbergio, K. Miliūno, V. Sevrukienės biografijos – visi jie taip pat kadaise buvo šios mokyklos mokiniai.
Pastaraisiais dešimtmečiais mokykla, reaguodama į kintantį, laisvėjantį, koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis žengiantį Lietuvos meno lauką, kardinaliai atnaujino ugdymo programas, subūrė stiprią fotografijos, dizaino, šiuolaikinio meno raiškos kūrėjų komandą. Tarp tradicinių dailės medijų ir tarpdisciplininių, daiktų aplinką interpretuojančių dalykų mokykloje vyrauja sveika pusiausvyra, natūrali idėjų apykaita. Tačiau tapyba čia tebelieka svarbi ir patraukli mokiniams. Šiųmečiai absolventai – maždaug 16-18 metų jaunuoliai, tą liudija savo originaliais ir nuoširdžiais darbais. Besižvalgant po parodoje eksponuojamų kūrinių ikonografiją, plastinės išraiškos įvairovę, matyti mažų mažiausiai kelios jos kryptys. Štai K. Miliūno mokiniai, matyt, žavėdamiesi mokytojo darbais, neretai renkasi gaivališką ekspresionistinę tapybą, didesnio formato drobėse išliedami emocingus mus supančios aplinkos, asmeninės patirties įspūdžius. V. Servukienės mokinių darbuose atsispindi ir tapybos braižo laisvumas, ir jautrūs kolorito deriniai. L. Liandzbergio mokinius dažnai įkvepia kiek kitoks raiškos metodas, paveikslą konstruojant iš švarių, aiškių spalvinių plokštumų, ieškant paradoksalių vaizdo ir potekstės dermių.
Žinoma, šie didelę pedagoginio darbo patirtį turintys menininkai visuomet siekia sukurti bendradarbiavimo su mokiniais terpę, kurioje pirmiausia atsiskleistų pačių jaunuolių kūrybinis pradas, juos dominančios temos, motyvai. Todėl dažnai neapsiribojama tradicine molbertine tapyba – mokiniai, padedami mokytojų, eksperimentuoja panaudodami gatavus daiktus, jungdami paveikslus ir tokio pobūdžio objektus į pusiau erdvinius „hibridus“, balansuojančius tarp tapybos ir instaliacijos.
Tarp eksponuojamų VJVDM absolventų darbų išsiskiria ne vienas kūrinys, kuriame galime įžvelgti prigimtinį jauno žmogaus tapybos „geną“, ryškiai išsiskleidusį per ketverius dailės mokymosi metus. Ir nors profesionaliojo meno kelią pasirinks anaiptol ne visi mokiniai, svarbu, kad mokykloje įgytus tapybos, kitų dailės disciplinų įgūdžius jaunuoliai tikrai galės panaudoti įvairiausiose veiklos, profesinių kompetencijų, asmeninės aplinkos bei jos estetikos kūrimo srityse.
