BALTOJI BUVEINĖ. TRYS DEKADOS

Laikas:2020 11 11 – 12 12

Natūrali aplinka meno kūriniui yra jo sukūrimo vieta arba ekspozicinės erdvės. Pirmoji funkcionuoja kaip intymi jo radimosi terpė, o antroji tampa reprezentacijai ir susidūrimui su auditorija skirta laikina buveine. Čia kūriniai sąveikauja su kitais objektais, žiūrovo patyrimu ir ypač glaudžiai – su pačia fizine lokacija, formuojančia vizualų parodų kraštovaizdį ir klimatą. Tokia nuolat įkontekstinama buveine kūriniams, parodoms ir meno projektams jau 30 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos įsteigta galerija „Arka“. Kaip viena pirmųjų parodinių erdvių nepriklausomoje Lietuvoje, galerija duris atvėrė 1990 m. gegužės 16 d. Paroda „Baltoji buveinė. Trys dekados“ nėra tradicinė retrospektyva, o veikiau galeriją kaip nuolat kintantį ir įvairiomis meno formomis besiskleidžiantį mikroorganizmą pristatanti (at)kuriamoji bei archyvinė-dokumentinė refleksija.

Galerija „Arka“ įkurta buvusiame XVI a. Bazilijonų vienuolyno architektūrinio ansamblio korpuse ir dėl specifinės masyviais balkiais ir arkinėmis nišomis pripildytos architektūros nepretenduoja į „balto kubo“ statusą. Todėl šioje parodoje „baltą buveinę“ siūloma suprasti metaforiškai. Ekspozicinės erdvės, nepaisant jų nestandartiškumo, iš esmės visada yra baltas ir švarus lapas, kuriame tarpsta kūriniai. Dėl pastovios eksploatacijos ir turinio dinamikos, erdvė nuolat kinta ir reikalauja tiek fizinio atnaujinimo, tiek naratyvinio permąstymo. Per 30 galerijos gyvavimo metų čia surengta gausybė skirtingų personalinių, grupinių parodų, vykdyta dešimtys tęstinių projektų, neformalių renginių ir performatyvių vyksmų. Nėra galimybės į vieną ekspoziciją sutelkti visų galerijos įvaizdį formavusių artefaktų, tad parodą siekta pristatyti kaip kuratorinę reminescenciją glaudžiai su pačia galerijos erdve susijusiems kūriniams, projektams ir čia vykusiems procesams.

Meninė-atkuriamoji ekspozicijos dalis skirta atgaivinti ir iš laiko perspektyvos pažvelgti į skirtingais jos gyvavimo laikotarpiais galerijoje įvietintus ar į pačias jos erdves referuojančius kūrinius. Tuo tarpu archyvinė-dokumentinė medžiaga fragmentiškai primena tiek „Arkos“ raidos istoriją, tiek 9-ojo dešimtmečio Vilniaus meno scenos įvykius ir jų veikėjų ryšius.

SVARBU. Dėl šalyje paskelbto karantino parodos atidarymo renginys neorganizuojamas. Dėl draudimo lankyti kultūros įstaigas, kol kas parodos fizinis lankymas negalimas.

Kuratoriai: Evelina Januškaitė-Krupavičė, Monika Valatkaitė, Linas Liandzbergis.
Architektas: Vladas Suncovas.
Dizainas: Monika Janulevičiūtė.
Virtualūs sprendimai: Raimonda Tatarėlytė.

Padėka: Artūras Meškauskas, Šarūnas Pilka, Orūnė Morkūnaitė, Viktoras Liutkus, Rūta Paitian, Juozapas Blažiūnas, Gediminas DJ Astralas, Ona Jarmalavičiūtė, Kazimieras Sližys, Martynas Lukošius, Gediminas Akstinas, Marius Ladyga, Oskaras Dainovskis, Dovilė Tomkutė, Diana Stomienė, Stanislavas Lučunas.

Menininkai: Eglė Ganda Bogdanienė, Patricija Gilytė, Donatas Jankauskas (Duonis), Agnė Jonkutė, Liucija Kryževičienė, Linas Liandzbergis, Aušra Lukošiūnienė, Aurelija Maknytė, Andrius Miežis, Laima Oržekauskienė-Ore, Paulius Račiūnas, Žydrė Ridulytė, Jūratė Urbienė, Arturas Valiauga, Jolanta Vazalinskienė, Kristina Žalnierukynaitė, Arvydas Žalpys.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė.

Partneriai: Lietuvos literatūros ir meno archyvas, 7 Meno dienos, Literatūra ir menas, Clear Channel, Vėgėlės filmai.