Andrius Kviliūnas, pasak K. Šapokos, labiausiai atliepia grynojo videomeno sampratą lietuvių menininkų tarpe. Todėl autorių galima išskirti kaip labai unikalų ir nuosekliai plėtojantį šį žanrą. Meninio tyrimo medžiaga A. Kviliūnui tampa kolektyvinės pasąmonės opos, žmogaus tapatumo paieškos, religiniai motyvai ir su jais susiję klausimai. Autoriaus video filmai provokuoja – gali sukelti nepatogumą, keistą šiurpą ar net gi atstūmimą. Kviliūno kūrybą galima pavadinti absurdo estetika, kurioje egzistuoja realybės tikimybė, kitaip tariant – tikrovės projekcija ir multiplikacija, o žiūrovo žvilgsnis yra įtraukiamas į kuriamą psichodelinę vaizdų erdvę.

Andrius Kviliūnas gimė 1972 m. Panevėžyje.

1991-1997m. studijos Vilniaus Dailės akademijoje, tapybos magistras.