Arvydas Každailis (g. 1939 m.) – žymus Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Retrospektyvinė paroda „Pro Každailių langą“ atskleidžia dailininką kaip universalų kūrėją, puikiai perpratusį heraldikos paslaptis ir gebantį išlaisvinti fantaziją laisvojoje kūryboje. Paroda vientisa konceptualiai – orientuota į Lietuvos istoriją.
Pirmoji jos dalis „Lietuvos heraldika iš dailininko studijos“ Lietuvos istoriją pasakoja koncentruojant dėmesį į valstybės ir valdovų atributiką. Antroji jos dalis, pavadinta „Pro vagono langą“, tarsi pratęsia istoriją, bet pasakoja apie vėlesnius laikus (pradedama nuo XX a. vidurio). Šioje dalyje prabylama pirmuoju asmeniu, intymiai, nestokojant lakios fantazijos. Tai – ilgai rengta paroda/instaliacija. Trečioji parodos dalis skirta 2015 m. tragiškai žuvusiai knygų įliustratorei, autoriaus dukrai Indrei Agnei Každailytei (1963–2015). Ši dalis pavadinta „Praleisti knygos puslapiai“, joje susiduriame ir su literatūros, ir su knygos meno, ir su nepelnytai pamirštų, nepažintų meno lauko asmenybių istorijomis.
„Lietuvos heraldika iš dailininko studijos“. Tai – vientisas autoriaus meistrystę ir platų jo įvaldytų heraldikos sričių diapazoną pristatantis rinkinys. Dar 1966 m. Arvydas Každailis formavo Panevėžio herbą, kuris vėliau tapo rajono herbu. Tai buvo Každailio darbo su heraldika pradžia. Arvydas Každailis yra heraldikos specialistas-dailininkas/dizaineris, o jo mokytojas humanitarinių mokslų daktaras, heraldikos tėvas Edmundas Rimša dirba su moksline heraldikos puse. Parodoje bus eksponuojami kūrinių originalai, eskizai, projektai. Ketinama pristatyti ir heraldinius žemėlapius: XVIII a. LDK, Žemaitijos, Dzūkijos, Varėnos.
„Pro vagono langą“ – tai vientisa piešinių serija. Piešiniai atlikti tušu arba markeriu, kai kurie jų – kserokopijos, spalvinti. Každailis keliolika metų kūrė du didžiausius Lietuvoje ofortų ciklus: S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ ir – P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“ (jį sudaro 65 lakštai). Tai – nedidelio formato kompozicijos knygų iliustravimui. Šio kruopštaus darbo metu Arvydas Každailis pasiilgo didesnių formatų. Ofortistas atidėjo tradicines technikas į šalį ir pradėjo piešti tai, kas buvo susikaupę užrašų knygutėse. Darbas su ofortais paveikė piešinių stilistiką. Jaunystėje Každailis žavėjosi Rene Magritte, Giorgio de Chirico, Francis Picabia darbais. Tas susižavėjimas siurrealizmu turi įtakos net ir dabartinei Každailio kūrybai. Jis piešia realijas, papildytas netikėtais vaizduotės reginiais, keistais personažais ir pan. Každailis yra patyręs ir lietuviško modernizmo įtakų. Jos atsispindi drastiškose figūrų deformacijose. Prisiminimai piešiniams surinkti iš ilgo laikotarpio: nuo Antrojo pasaulinio, pokario, per sovietmetį iki pat šių dienų. Visus skirtingų santvarkų atsiminimus apjungia Arvydo Každailio gyvenimą lydintis traukinio motyvas: dailininkas augo prie geležinkelio, jo tėtis gyvuliniu vagonu buvo ištremtas į lagerį, geležinkelio bėgiais Každailis atvyko į Vilnių. Parodoje – dailininko gyvenimas pro vagono langą.
„Praleisti knygos puslapiai“. Užsienyje išleistose Agnės Každailytės knygose jos kūriniai skirti pirmiausia jaunimui ir išsiskiria užbaigtumu bei ypatingai įtaigiu personažų pateikimu. Jos kūrybos erdvė plati: nuo Lietuvos konstitucijos pristatymo vaikams iki Shakespeare‘o ir Oscaro Wilde‘o. Dailininkė dirbo Lietuvos bei užsienio (Eislinger, Grimpres) leidykloms. Būdama uždaro būdo, autorė parodų nerengė, be to, didžioji dalis jos darbų išleista užsienio šalyse ir jiei liko mažai žinomi, todėl prasminga su jos kūryba supažindinti platesnę visuomenę ir taip įrašyti dailininkės kūrybinį palikimą į Lietuvos knygų dailės kontekstą. 2010 m. ji dalyvavo vaikų knygos mugėje Bolonijoje, 2003 m. – gražiausios knygos konkurse, o 2003 m. jos iliustruotas leidinys „Konstitucija vaikams“ IBBI Lietuvos skyriaus išrinktas kaip meniškiausia knyga vaikams.
