IX Lietuvos tekstilės meno bienalėje „RIBA # 30"

Paraiškos priimamos iki:2020 m. rugsėjo 5 d.

IX tekstilės bienalė „RIBA # 30“ – tęstinis projektas, skirtas nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui pažymėti. Ši dedikacija nėra formali pagarbos duoklė valstybės jubiliejui. Ji skirta apmąstyti ribines valstybės raidos situacijas, laiko ir dydžio dimensijas valstybės (ir žmogaus) gyvenime. Parodos koncepcija grindžiama idėja, kad valstybė kaip ir žmogus išgyvena vaikystės, jaunystės ir brandos amžių, kuriuos skiria riba, žyminti ateinantį jau kitą, brandesnį, kritinį savęs / istorijos / aplinkos vertinimą. Atkurtos Lietuvos valstybė kaip ir žmogus jau išgyveno vaikystę ir jaunystę, kol pasiekė trisdešimtmetį, t. y. brandos ribą. Ką reiškia trisdešimtmetis žmogui ir valstybei? Trisdešimtmetį žymi riba, nuo kurios prasideda atsakomybės už savo veiksmus laikotarpis. Tai galėtų būti paskata apmąstyti ne tik valstybės pasiekimus ir klaidas per pastarąjį trisdešimtmetį, bet ir ribą kaip riboženklį, skirtį, takoskyrą, normą, dydį.

Ribos supo ir supa mus visur – amžiaus, vietos, moralinės, fizinių galimybių, būties ir nebūties. Menininkai kviečiami iš šiandienos pozicijų į ribą kaip takoskyrą pažvelgti keliais aspektais:

  1. Amžiaus riba. Gilintis į 30-metį kaip į žmogaus / valstybės egzistencijos ribą, skiriančią jaunystę ir brandą, o kartu su ja ateinantį kritinį požiūrį ir įsipareigojimus. Šis aspektas gali būti siejamas su valstybei kylančiais iššūkiais – globalizacija, ekologija, geopolitine situacija, karinių konfliktų grėsme. Kuo pasižymi brandaus individo požiūris į savo tėvynę? Tikriausia atsakomybės jausmu. Gal tautos emigracija – savo atsakomybės nusiėmimas ir perkėlimas valstybei?
  2. Normų riba – kaip leidžiamoji norma (visuomenės ir individo gyvenimo, meno kūrinio), skirtis tarp to, kas leistina ir draudžiama, laikoma normalu ir nenormalu, formalu ir laisva. Menininkui – tai riba tarp primestų taisyklių ir jų laužymo, tarp žanro grynumo ir jo nepaisymo, tarp raiškos normatyvo ir fantazijos proveržio.
  3. Skiriamoji riba – dalijanti laiko ir erdvės atkarpas, tarsi takoskyra, žyminti gyvenamųjų erdvių, miesto, šalies, valstybių, socialinių grupių, kastų ribas. Tai ir laiko riba, leidžianti gilintis į laiko tėkmės sąvoką valstybės / individo gyvenime, tai ir skirtis tarp ribos ir užribio / paribio, tarp savo (šeimos, genties, bendruomenės) ir kito (svetimo, nepažinto), tarp tolerancijos ir ksenofobijos.
  4. Dydžio riba, traktuojant ribą kaip optimalų dydį, siekiamybę, prie kurios gali artėti žmogaus fizinis kūnas, mintis, idėja, siekianti maksimalios išraiškos.

Į parodą bus priimami tiek tradiciniai, tiek inovatyvūs, neįprastų medžiagų, naujomis technologijomis ir meninėmis priemonėmis grįsti darbai, tačiau siekiama skatinti nestandartinį mąstymą, intelektualų požiūrį, tekstilininkų bendradarbiavimą su kitų sričių menininkais, literatais, mokslininkais, kadangi parodos idėja siūlo peržengti rūšines ir žanrines kūrinio ribas.

Kviečiame dalyvauti visus menininkus, dirbančius įvairiomis tekstilės meno technikomis arba naudojančius tekstilės elementus kūryboje. Į parodą priimami darbai, sukurti per pastaruosius dvejus metus. Kūrinių formatas, atlikimo technika bei kiekis neribojama. Parodoje bus eksponuojamas vienas autoriaus kūrinys (darbų ciklas).

Siųskite kūrinių nuotraukas (rezoliucija 300 dpi) el. paštu arba paštu iki 2020 m. rugsėjo 5 d.:

  • El. paštu: vilnius.bienale@gmail.com
  • Paštu: Arkos dailės galerija, Aušros Vartų g. 7, 01129 Vilnius