2017 m. kovo 21 d. - balandžio 8 d.

 

ARVYDAS BALTRŪNAS

Tapybos paroda

„SIDABRINIAI+“

 

ARVYDAS BALTRŪNAS

 

Parodos idėją atspindi pats parodos pavadinimas. Tapybos darbai būna įvairūs. Vienuose dominuoja naratyvas ir siužetas, kuriuose svarbiausia pasakojimas. Kituose darbuose kas nors tyrinėjama, domimasi įvairiomis visuomenės raidos, asmenybės psichologinėmis ar kitomis problemomis. Dar kituose darbuose įvairiausiais būdais šokiruojamas žiūrovas, siekiant jį „išmušti iš vėžių“, nustebinti bet kokomis priemonėmis.
Aš šia paroda sugrįžtu prie savo „sidabrinių“, truputį spindinčių (reflektuojančių šviesą) darbų. Juose eksperimentuoju su gruntu ir dažais, kurie atspindi šviesą, keičia jos atspalvį. Tai darbai, kuriuose pasakojimas nėra tikslas, kuriuose netyrinėjama, naratyvo pagalba nekeliamos problemos. Tai mėgavimasis pačia tapyba. Žiniasklaidoje, rašančioje plačiai visuomenei, „naujumas“ akcentuojamas kaip viena iš pagrindinių meno kūrinio vertybių. Tuo tarpu aš savo darbais nesiekiu šokiruoti ar stebinti žiūrovą.
Šie mano darbai skirti daugiau intravertinio tipo žiūrovams, kai nebėgdamas ir nurimęs pradedi matyti ir jausti, kai įsijungia intuicija ir kitos žmogaus galios, kai tik nutilęs gali užmegzti kontaktą su meno kūriniu. Tam pajungta visa paveikslo plastika: ramus koloritas, neįkyrus šviesos (ir tuo pačiu darbų) reflektavimas, apibendrintos formos, ritmo, pauzės, potėpio energijos ir faktūros svarba. Sių darbų tarpe yra ir tokių, kurie turi temą, siužetą. Nežiūrint to, siužetas nėra savitikslis, tai tik atspirties taškas improvizacijai, paveikslo žiūrėjimui ir apmąstymams.
 
Autorius

 

ARVYDAS  BALTRŪNAS

Tel. 8 685 75096; www.baltrunas.eu; arvydasbaltrunas@yahoo.com
Gimė 1957 Vilniuje

Išsilavinimas:   
1981 - 1987   Vilniaus dailės akademija, tapybos specialybė

Darbovietė:

1997 - 2016 Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla
1999 - 2000 Lietuvos dailininkų sąjunga
Nuo 2000 - Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla
LDS  narys nuo 1992 m.  
Grupės "Ė" įkūrėjas ir narys nuo 1994 m.

Svarbesnės personalinės parodos:

1995 -  Galerija "Bohema", Klaipėda
1996 -  Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius
-  Galerija "Arka", Vilnius
-  Antroposofijos kultūros namai, Kopenhaga, Danija
1997, 1998 - Norgaards Hojskole,  Bjerringbro, Danija
2000 -  “Klaipėdos galerija”, Klaipėda
-  “Iš ciklų”. “Kauno langas”, Kaunas
2002 -  „Tapyba“. Klaipėdos dailės parodų rūmai, Klaipėda
2003 -  “Tapyba ir piešiniai”. Galerija “Varuboden”, Tammisaari/Ekenas, Suomija
2007 -  Tapybos paroda „Baimės nugalėjimas“. Galerija „Arka“, Vilnius
-  Tapybos paroda „Baimės nugalėjimas“. „Galerija XX “, Panevėžys
2009 -  Tapybos paroda „Tango jausmas arba septyni žvilgsniai į šv.Baltramiejų“. „Pamėnkalnio galerija“, Vilnius.

Svarbesnės grupinės parodos:

1989 -  "Respublikinė vaizduojamosios dailės paroda". Parodų rūmai, Kaunas
1991 -  Tarptautinė dailės paroda "Blood". Oulu, Suomija
"Krikščionybė XXa. lietuvių profesionalioje dailėje". M.K. Čiurlionio muziejus, Kaunas
1992 -  Fluxus. Instaliacijos "Baltas suverenitetas" ir "Tautinių amatų atgaivinimas". LVJ centras, Vilnius
1993 -  "Oderland-'93". Parodų centras, Frankfurt/O, Vokietija
1994 -   Lietuvos tapytojų grupė "Ė". Foretagscentrum, Kristianstad, Švedija
-  "Grupių paroda '94".  Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1995 -  "Grupė "Ė", tapyba". Galerija "Arka", Vilnius
1996 -  "Lietuvos kultūros dienos". Municipaliniai parodų rūmai, Sankt Peterburgas, Rusija
-  Tarptautinė tapybos trienalė Sofia '96. Sofia, Bulgarija
1997 -  “Trys lietuviai “. Silkeborg Hojskole,  Silkeborg,  Danija
1999 -  “Europos dailininkai rotušėje”. Štutgarto rotušė, Štutgartas, Vokietija
-  IX Vilniaus tarptautinis tapybos pleneras “Vilnius ties 2000-ųjų metų riba”. Vilniaus rotušė.
-  II Tarptautinis pleneras Soutine ’99. Vilniaus rotušė, Vilnius
-  “Kartu Europoje”. Galerija “Adrianus”, Budapeštas, Vengrija
2000 -  Lietuvos dailininkų darbų paroda”. Yan Huang dailės muziejus, Pekinas, Kinija
-   Apžvalginė vaizduojamosios ir taikomosios dailės paroda 1997-2000 “Tradicija ir ateitis”. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
-  “Šiuolaikinė Lietuvos tapyba’’. Varšuvos kultūros centras, Varšuva, Lenkija
2001 - “Lietuvių tapyba ir grafika”. Etnografijos muziejus, Lvovas, Ukraina
- “Lietuviai”. Pallazzo Berberini, Roma, Italija
2002 - “ITART – 2002” – 4-toji pasaulinė mažosios grafikos ir tapybos paroda. Centro Esposizioni Pisa Arte. 
Piza, Italija
2003 - “Lietuvos dailė”. Lietuvos ambasada Baltarusijoje, Minskas, Baltarusija
- “Small Wonders”. Gallery Vertigo, Vernon, Kanada
-  Meno projekto “Madonos ikonografija mene” paroda “Šiuolaikinė Madona”. Lietuvos dailės muziejaus
Klaipėdos paveikslų galerija. Klaipėda
2004 -  „Vilnius Varšuvoje“. Galeria Domu Artysty Plastika, Varšuva, Lenkija
-  “Nidos magija ir spalvos”. Galerija Kaysa, Helsinkis, Suomija
-  XI-jo tarptautinio S.Samuolio tapybos plenero paroda. Galerija “Meno parkas”, Kaunas
2005 - „1-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė“. Šiuolaikinio meno centras (Geležinkelio stotis), Vilnius
- „Lietuvos vaizdai Kaliningrade. Šiuolaikinė Lietuvos dailė“. Istorinis meno muziejus, Kaliningradas.
2006 -  „50: skulptūra, grafika, tapyba“. „Mkiszandrassy Kiallitoterem“ galerija, Budapeštas, Vengrija
- Tapybos paroda „Sostinės dienos“. Galerija „Arka“. Vilnius
- Respublikinė piešiniu paroda. Galerija „Arka“. Vilnius
2007 - „13-oji Vilniaus tapybos trienalė“. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- „Lietuvos laikas“, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai, Vilnius
2008 - Skaitmeninės grafikos ir tradicinės dailės paroda „Lietuvos dailė 2008“. Seinai, Lenkija.
2009 - „Mėlyna“. Savicko dailės galerija, Vilnius
- „70: tapyba, grafika, skulptūra“. Galerija „Art“, Lincas, Austrija
- „Pasaulio menininkai 2009“. Galerijoje „Art Gallery Santa Teresa“, Fabriano, Italija
2011 - Apžvalginės Vilniaus tapytojų parodos „Žvilgsnis į save“. „Arkoje“, Vilnius ir
„Šiaulių dailės galerijoje“, Šiauliai.
- 54-oji Venecijos bienalė, Lietuvos paviljonas, Venecija, Italija.
2012 - Apžvalginės Vilniaus tapytojų paroda „Menininkas ir miestas“.  „Arka“, Vilnius
- Paroda „U Žrodla Wožnice 2011“. Galerija „Chlodna 20“, Suvalkai, Lenkija
2013 - Paroda „Nida – Lietuvos brangakmenis“. Galerija „Azad Bhavan“, Delis, Indija
-„Šimtmečio portretas“. Kaliningrado dailės galerija, Kaliningradas, Rusija
2014 - „Šimtmečio portretas“. Galerija „Menų rūmai“, Minskas, Baltarusija
-„Fluxus+Fluxus”. Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilnius
2015 - Metinė Vilniaus tapytojų paroda “Ar(t)chyvas”. Galerija “Arka”, Vilnius
- “Piešinys 2015 / Per formą – į turinį”. Galerija “Arka”, Vilnius

Valstybinės stipendijos 2001 m. ir 2008 m.

 

ATRADIMŲ GALIMYBĖS

Arvydas Baltrūnas gimė 1957 metais Vilniuje. 1981 – 1987 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje tapybos specialybę. Jo mokytojais buvo tapytojai Vladas Karatajus, Jonas Čeponis, Kostas Dereškevičius. Nuo 1997 metų Baltrūnas dėstė Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, nuo 2000 dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 metų. Įkūrė grupę „Ė“ ir yra jos narys nuo 1994 metų.Yra gavęs aukščiausio laipsnio valstybines stipendijas 2001 ir 2008 metais. Tapytojas surengė apie 30 asmeninių parodų, dalyvavo arti 100 bendrų parodų ir plenerų Lietuvoje ir užsienyje.
Jubiliejinė Arvydo Baltrūno tapybos paroda Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka” atspindi dailininko siekį sugrįžti prie kūrybinių ieškojimų pradžios bei  meninių ir dvasinių vertybių apmąstymų. Beveik tris dešimtmečius puoselėjantis ekspresionistinę tapybos raišką, Baltrūnas į pasaulį žvelgia pirmiausia vertybiniu aspektu. Šioje parodoje eksponuojami 21 natiurmortai ir sakralinio žanro kūriniai, sukurti 1989 - 2016 metais, atskleidžiantys dailininko kelią tarp realybės ir mito (sakralinės) idėjų. Tapybos priemonėmis sintetindamas ir abstrahuodamas realybę, tapytojas nepaliaujamai ieško plastinių tikrovės ir dvasinio pasaulio prasminių sąlyčio taškų. Nuolat naikindamas ribas tarp abstrakcijos ir realybės peizažo, natiurmorto, figūrinės kompozicijas žanro, ieško meninės kalbos pokyčių. Visai Arvydo Baltrūno kūrybai būdinga ne tik modernistinės, bet ir avangardistinės postmodernizmo, fluxus idėjos, realizuotos įvairiuose hepeningų, plenerų festivaliuose ir parodose. Molbertinėje tapyboje Baltrūnas koncentruojasi į šviesą ir kolorito dermes, kurios keitėsi nuo subtiliai blankių sidabriškų tonų iki aštrių kontrastų, o formų santūriai statiška plastika virto dinamiškai kontroversiškomis kompozicijomis.
A. Baltrūno kūrybos amplitudė nepaliaujamai švytravo priešpriešas, kurios tarsi kelio diagramos ženklino ieškojimų kontrastus ir inspiravo nuolatinę kaitą. Šios dinamiškos idėjos reiškė dailininko nuostatą vengti pasikartojimų. Dailininkas yra sakęs, kad tapyti vien abstrakcijas jam atsibosta, tad jis nuolat ieško priešingų kelių.  Ankstyviesiems natiurmortams ir peizažams budinga autentiška, subtilių spalvinių struktūrų išraiška, savitas formos, kompozicinių formų suvokimas ir faktūriškumas ir subtili šviesa. Jo tapybai būdingas laisvas, nesuvaržytas ir spontaniškas potėpis, įvairus ir jautrus spalvinis interpretavimas: spalvų skalė pulsuoja nuo grynų, atvirų iki subtiliausių niuansuočių. Nuolat gvildenantis matomo - nematomo pasaulio aspektus, be natūros diktato, kaip tapybinio suvokimo, natiurmortuose Alijošius I., Alijošius II (abu1994 m.) itin vykusiai užčiuopia minimalistiškos raiškos būdus monochrominiu koloritu ir santūria kompozicijos ritmika. Tapytojas geba poetiškai užčiuopti transcendencinio pasaulio aspektus. Natiurmortų su žirklėmis, su cukrine, žiedu – tai variacijos kasdienybės temomis, kur pasaulis dėliojamas, sluoksniuojamas meistriškai ir ilgesingai - kaip praėjusio laiko nostalgija ir neišnaudotos galimybės.
Devinto dešimtmečio pabaigoje atradęs Bibliją su įamžintomis universaliomis tiesomis, sukrečiančiomis dramomis ir vertybėmis, A.Baltrūnas lieka ištikimas šiai idėjai ir parodoje eksponuoja Apaštalų, Apreiškimo, Bėgimo į Egiptą ir kt. temas. Toks pasaulio suvokimas per moralės prizmę - įvairiapusiškas ir kankinantis. Tačiau būtent jis atskleidžia nesustabarėjusį žvilgsnį, jautrumą pasauliui. O natūrali baimė kartotis ir abejonės dėl atradimų turi gerųjų pusių. A.Baltrūno tapyba yra kintanti, įvairi ir turi erdvės dar neišnaudotų atradimų galimybėms.

 

Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė